Kultūros pinigai - riebus kąsnis

Beveik visi šalies kultūros projektams skirti pinigai lieka sostinėje. Bent jau toks įspūdis susidaro pastudijavus Kultūros rėmimo fondo (KRF) finansuojamus projektus. Kai kurie politikai net inicijavo Kultūros tarybos atsiradimą, kuri ateityje ir turėtų skirstyti kultūros pinigus. Tačiau šis naujas darinys sulaukė pačių menininkų pasipriešinimo. Akivaizdu, kad peštynės dėl kultūrai skirtų dešimčių milijonų litų, kurie suteikia kai kuriems įtakingiems Vilniaus kūrėjams galimybę sočiai gyventi, dar nesibaigė.

Šiame versle nereikia jokių investicijų, tereikia mokėti taisyklingai užpildyti paraiškas ir turėti pažinčių, įsitikinę provincijoje gyvenantys menininkai.

Per pirmąjį šių metų pusmetį KRF parėmė 1190 projektų, kuriems skirta 17,42 mln. litų. Didžioji dali šių pinigų liks Vilniuje. Kukliems provincijų projektams "dėl kvapo" skirtas vos vienas kitas tūkstantis. Užtat įtakingos sostinės kūrybinės organizacijos sulaukė šimtus tūkstančių litų siekiančio finansavimo.

Pajamos didesnės

Nuo šių metų sausio 1-osios KRF pajamos bus kur kas didesnės nei iki šiol. Mat dėl pernai pakeisto KRF įstatymo, fondui skiriami 3 proc. akcizo pajamų, gautų už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką, vietoje vieno, bei 10 proc. lėšų, gautų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio.

Teigiama, kad KRF yra didžiausias nacionalinės kultūros rėmimo fondas Lietuvoje, skatinantis visuomenės iniciatyvas, ugdant menininkų kūrybinį potencialą. Šis teiginys būtų teisingas, jei būdvardį "nacionalinis" pakeistume į Vilniaus. Norint tuo įsitikinti, tereikia pastudijuoti finansuojamų projektų sąrašą.

Organizacija; Patvirtinti projektai; Finansuojama suma

Lietuvos dailininkų sąjunga; 7; 105 tūkst. Lt

Lietuvos architektų sąjunga; 3; 197 tūkst. Lt

VšĮ "Architektūros fondas"; 4;  56,5 tūkst. Lt

Vilniaus dailės akademija; 13; 162 tūkst. Lt

Lietuvos fotomenininkų sąjunga; 23;  419 tūkst. Lt

VšĮ Lietuvos fotomenininkų sąjungos fotografijos fondas;  3;  100 tūkst. Lt

Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius; 8; 136 tūkst. Lt

VšĮ Lietuvos fotomenininkų sąjungos fotografijos fondas; 3;  100 tūkst. Lt

VšĮ Lietuvos spaudos fotografų klubas;  3;  95 tūkst. Lt

VšĮ "Rašytojų klubas";  4; 161 tūkst. Lt

Lietuvos dailės muziejus; 6;  180 tūkst. Lt

Lietuvos kompozitorių sąjunga; 6; 288 tūkst. Lt

Lietuvos muzikų sąjunga; 3; 59 tūkst. Lt

VšĮ Lietuvos šokio informacijos centras;  3;  125 tūkst. Lt

VšĮ Vilniaus džiazo festivalis; 4;  125 tūkst. Lt

VšĮ Muzikos informacijos ir leidybos centras;  3; 126 tūkst. Lt

Lietuvos nacionalinis dramos teatras; 6; 230 tūkst. Lt

Gana brangiai savo pastangas įvertino literatūros kritikai. Viešoji įstaiga "Literatūra ir menas" už lietuvių autorių, literatūros vertėjų ir meno kritikų kūrybos skatinimą, kurį žada išreikšti pokalbiais su Nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatais savaitiniame žurnale "Literatūra ir menas" gavo 40 tūkst. Lt.

Gana įdomų ir, be abejonės, aktualų projektą parašė VšĮ "Architektūros fondas", kuris už "Architektūros (pokalbių) fondą 2013" gavo 16 tūkst. Lt.

Tačiau kur kas brangesnius projektus rengia Lietuvos meno galerininkų asociacija. Jai už tarptautinės meno mugės "ARTVILNUS'13" programos parengimą skirta 110 tūkst. Lt. UAB "Kultūros barai" už knygos "Rūta Katiliūtė: nuojautos, virtusios vaizdiniais" leidybą skirta 40 tūkst. Lt. Vilniaus dailės akademija už dvitomio "Dailininkas Algimantas Švėgžda (1941-1996)" I-os dalies parengimą gaus 30 tūkst. Lt. VšĮ "7 meno dienos" projektą, pavadintą "Dailės refleksija ir analizė "7 meno dienose" - "Lietuvos dailės pulsas" įvertino 25 tūkst. Lt. VšĮ Dailininkų sąjungos leidykla už knygų serijos "XX-XXI a. sandūros Lietuvos dailė" eilinį leidinį paprašė ir gavo 45 tūkst. Lt. Tai pačios brangiausios knygos. Mat labai daug plačiajai auditorijai knygas leidžiančių net ir Vilniaus leidyklų už įvairių knygų leidybą prašo ne daugiau 10 tūkst. Lt.

Pinigų skirstymo ir projektų vertinimo metodika iki šiol yra mįslė toliau "nuo dvaro" gyvenantiems menininkams, įsitikinęs Juozas Šikšnelis, Klaipėdos I. Simonaitytės viešosios bibliotekos direktorius, Rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas. "Vertinant pateiktus projektus vyksta protu nesuvokiami dalykai. Prieš kelerius metus pats teikiau paraišką projektui, kurį įgyvendinus bibliotekose lankytųsi rašytojai, Nacionalinės premijos laureatai, populiarinantys savo kūrinius ir lietuviškąją literatūrą. Man buvo atsakyta, kad tai neįdomu ir visiškai neaktualu. Tačiau jau kitais metais kas antra biblioteka pateikė po panašią paraišką ir jos buvo patenkintos", - stebėjosi J. Šikšnelis.

Jo manymu, sostinės kūrėjams ar jų atstovams yra kur kas paprasčiau, nes jie "verda tose pačiose sultyse", projektų kūrėjai su jų vertintojais yra susiję įvairias ryšiais.

"Iš tiesų, nelabai kas kontroliuoja, kaip tie projektams skirti pinigai panaudojami. Svarbiausia, mokėti gražiai parašyti išlaidų ataskaitas. Kitaip tariant, reikia mokėti gražiai pameluoti. Todėl Vilniuje veikiančios sąjungos, asociacijos ir įvairios viešosios įstaigos turi po keletą etatinių projektų rašytojų, kurie tik tą ir teveikia, seka kūrybinę konjunktūrą. Todėl daugumą jų sukurptų projektų ir gauna finansavimą", - svarstė klaipėdietis.

Brangi muzika

Apetitu pinigams nesiskundžia ir kuklumu nepasižymi šalies muzikai. Lietuvos kompozitorių sąjunga už naujų lietuviškų muzikos kūrinių inicijavimą ir sklaidą (taip pavadintas projektas) gavo net 129 tūkst. Lt. Lietuvos nacionalinė filharmonija už vieną kompozitoriaus Krzysztofo Pendereckio "Lenkiškojo Requiem" koncertą, kuris skambės per 17-ąjį "Vilniaus festivalį", gavo 40 tūkst. Lt. Muzikos informacijos ir leidybos centras už lietuvių autorių muzikos natų ir įrašų leidybą gavo 78 tūkst. Lt. Tarptautinių kultūros programų centras tarptautiniam Jaschos Heifetzo smuikininkų konkursui surengti ir kitiems tęstiniams tarptautiniams profesionaliosios muzikos atlikėjų konkursams organizuoti gavo 180 tūkst. Lt.

Muzikos informacijos ir leidybos centras vien tik pasiruošimui tarptautinei mugei "MIDEM 2013" gavo 50 tūkst. Lt.

Šioje rikiuotėje garbingą vietą užima ir asociacija "Klaipėdos džiazo festivalis", kuri XIX Klaipėdos pilies džiazo festivaliui surengti gavo 80 tūkst. Lt

Absoliučiai brangiausiu projektu galėtume pavadinti Lietuvos centrinio valstybės archyvo kuriamą Valstybės kino metraštį, kuris sulaukė 350 tūkst. Lt paramos.

Skurdi provincija

O dabar pateiksiu, subjektyviu manymu, "nuskriaustuosius", neturinčius įtakingų užtarėjų sostinėje. Beje, tai tik kelios įstaigos, organizuojančios nė kiek ne mažiau pastangų reikalaujančius renginius negali pasigirti tokiais biudžetais, kaip kolegos sostinėje.

Gargždų muzikos mokykla 5-ajam chorų festivaliui organizuoti 2 tūkst. Lt

Karaliaučiaus lietuvių bendruomenė renginių ciklui "K. Donelaičio jubiliejų pasitinkant" 5 tūkst. Lt

Panevėžio miesto dailės galerija paskaitų ciklui "Kultūros ir meno metamorfozės amžių sandūroje" 3 tūkst. Lt

Lazdijų rajono savivaldybės viešoji biblioteka renginių ciklui "Dzūkiškai šneku - apsisomyc negaliu" 2 tūkst. Lt

Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka ekspedicijai, konferencijai "Kretingos apylinkių šnektos" 5 tūkst. Lt

Priekulės kultūros centras Lietuvos regionų folkloro ansamblių ir pasakorių festivaliui, skirtam Drevernos paminėjimo istoriniuose šaltiniuose 760 metinėms "Kiekvienoj troboj sava kalba" 4 tūkst. Lt

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras Tarptautiniam operos ir simfoninės muzikos festivaliui "Muzikinis rugpjūtis pajūryje" 20 tūkst. Lt

Išimtis šioje rikiuotėje galėtų būti klaipėdiečių menininkų grupė "Žuvies akis", už du projektus gavusi 152 tūkst. litų. Tokio biudžeto galėtų pavydėti ir Vilniaus kolegos.

Pinigai sostinės teatrams

Atskira eilute galėtume išskirti Vilniuje veikiančius teatrus. Lietuvos rusų dramos teatras, Valstybinis jaunimo teatras, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras, Vilniaus teatras "Lėlė", VšĮ "Menų spaustuvė", "Oskaro Koršunovo teatras", "Stalo teatras", teatras "Cezario grupė", teatras "Utopia", Vilniaus keistuolių teatras, ir Vilniaus senamiesčio teatras pirmąjį šių metų pusmetį bendrai gaus per 1,14 mln. Lt.

Šią sumą išgirdęs Klaipėdos dramos teatro direktorius Gediminas Pranckūnas nesusilaikė: "Oho! Turbūt jų pateikti projektai tikrai verti tos sumos. O gal suveikė vadinamasis kaimynystės principas? Mes iš KRF gausime kur kas mažiau".

Pirmąjį šių metų pusmetį Klaipėdos dramos teatras P. ir W. Marksų pjesei "Viskuo kaltas liokajus" (rež. P. Gaidys) sukurti iš KRF gavo 45 tūkst. Lt. Perpus mažiau, tik 20 tūkst. litų, teatras gavo spektakliui, pagal M. Gavrano pjesę "Poros", sukurti.

Panašią sumą iš KRF gavo ir Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Ši uostamiesčio kultūros įstaiga muzikinės dramos "Adata" pastatymui ir sklaidai gavo 30 tūkst.

Skaidresnis skirstymas

Dalis kultūros visuomenės pripažįsta, kad tokia situacija, kai didžioji dalis atitenka toms pačioms kūrybinėms organizacijoms, yra nenormali. Jai ištaisyti esą ir buvo praėjusių metų rugsėjį priimtas Kultūros tarybos įstatymas. Pasak Seimo nario konservatoriaus Valentino Stundžio, ši visuomeninė organizacija turėtų būti atsvara Kultūros ministerijai ir pinigų skirstymui suteiktų daugiau skaidrumo. "Pieš kelerius metus Valstybės kontrolė konstatavo, kad Kultūros ministerijoje sutelkta per daug funkcijų. Ji ir kultūros politiką kuruoja, ir pinigus skirsto. Naujuoju įstatymu siekiame siekiama atskirti kultūros finansavimą nuo kultūros politikos formavimo. Tam ir būtų įsteigta nauja institucija - Kultūros taryba. Ji ir skirstytų KRF bei Europos Sąjungos fondų lėšas", - "Vakarų ekspresui" sakė V. Stundys.

Kultūros tarybos įstatyme numatyta, kad taryboje sprendimus priims ir vykdys kolegialus valdymo organas - tarybos narių susirinkimas, vienasmenis valdymo organas - tarybos pirmininkas ir tarybos administracija.

Buvusi kultūros viceministrė klaipėdietė Nijolė Laužikienė tiki, kad Kultūros taryba, skirstydama lėšas kultūros projektams, neutralizuos kultūrinių sąjungų įtaką. "Pati dirbdama Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyriuje pastebėjau, kad skirstant KRF pinigus neišvengiama tam tikro subjektyvizmo. Tekdavo karštai įrodinėti, kad profesionalios muzikos renginiai vyksta ir Klaipėdoje. Mat Vilniuje vyrauja nuomonė, kad vienintelis profesionalus menas Lietuvoje tėra sostinėje, todėl galimybė gauti lėšų kokiam nors mažai žinomam projekto teikėjui yra labai menka", - sakė N. Laužikienė.

Teisybės nebus

Tačiau patys menininkai įsitikinę, kad naujoji Kultūros taryba neužtikrins kultūros procesų tęstinumo, o naujas darinys bus "pati sau taryba". Tokios nuomonės laikosi kompozitorė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė, Muzikų sąjungos pirmininkė. Ji "Vakarų ekspresui" guodėsi, kad Kultūros tarybos sudarymo modelis tikrai neužtikrins menų atstovavimo principo. "Kultūros taryba, gavusi teisę skirstyti visas konkursines Kultūros ministerijos kuruojamos srities lėšas, kultūros politikos vykdymo srityje taps svarbesnė už pačią ministeriją, o pagal darbo sutartį dirbantis direktorius - už ministrą. Ministras yra atskaitingas prezidentei, Seimui ir Vyriausybei, o direktorius - tik ministrui. Tai verčia būgštauti dėl galimo tarybos darbo neskaidrumo, neatsakingumo ir nepakankamos jo kontrolės, mat vieno asmens rankose bus sutelkti visi kultūros pinigai", - būgštavo kompozitorė.

Pasak filosofo Krescencijaus Stoškaus, pats pikantiškiausias dalykas - įstatyme įtvirtinta kelių laipsnių tarybos rinkimų sistema. "Rinkimai sujungti su atrinkimu. Į tarybą žmones galės siūlyti kas nori, bet juos atrinks 13 rinkėjų, kuriuos apibrėžia griežtos taisyklės. Iš tų kandidatų kultūros ministras pasirinks pats 10 tarybos narių. Ir dar ministras susiras sau patikimą tarybos pirmininką, kuris vadovaus tarybai, administracijai ir tarybos narių susirinkimui", - stebėjosi K. Stoškus.

Daugelis menininkų, beje, kuriančių sostinėje, laikosi nuomonės, kad Kultūros tarybos atsiradimas tik sudarys prielaidas neskaidriam, šešėliniams interesams, o ne kultūros plėtrai naudingam finansavimui.

Tačiau dabartinis kultūros ministras Šarūnas Birutis tęsia pirmtakų pradėtus darbus ir žadėjo per artimiausią mėnesį inicijuoti Kultūros tarybos rinkimus.