Kruizinis turizmas - neišnaudotas potencialas

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro duomenimis, vidutiniškai mūsų uostamiestyje vienas kruizinių laivų keleivis išleidžia 48 eurus, kitur – maždaug 53 eurus. Turint omenyje įspūdingą lainerių dydį ir daugiatūkstantinį turistų skaičių, šis skirtumas yra gan ženklus. Daugiau išskirtinių suvenyrų, paslaugų ir pramogų – visa tai padėtų papildyti klaipėdiečių kišenes, nes nėra jokių abejonių, kad žmonės per atostogas linkę netaupyti.

Posėdžio metu dalyvavę Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos bei Klaipėdos senamiesčio verslininkų sąjungos atstovai apgailestavo pasigendantys Teatro aikštėje specialiai kruizinių laivų turistams organizuojamų mugių tvarkaraščio, aiškumo, kaip būtų galima jose pristatyti savo dirbinius. Daugeliui amatininkų greičiausiai nėra žinoma, kad prekyba tokių mugių metu nėra apmokestinama, be to, Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras skiria tam tikrą pinigų sumą tam, kad užsienio svečiams būtų demonstruojami senoviniai amatai.

Daliai klaipėdiečių susidaro įspūdis, kad kruizinė laivyba savotiškai izoliuota nuo įprastinio miesto gyvenimo ir Klaipėdos žmonių – miestiečiai nežino apie muges, kapelų pasirodymus, kuriuos galbūt ir patys mielai aplankytų bei prisidėtų užliejant miestą smagiu šurmuliu.

Klaipėdos miesto savivaldybės Strateginės plėtros komiteto pirmininko Artūro Razbadausko teigimu, smulkiųjų verslininkų išsakytos pastabos yra visiškai suprantamos ir turėtų paskatinti tobulinti turistams teikiamas paslaugas: “Nesakau, kad ši sritis yra palikta savieigai, tačiau kol kas ji koordinuojama ne be priekaištų. Uosto direkcija kruizinei laivybai skiria daug dėmesio, tuo tarpu savivalda, deja, nerodo deramos iniciatyvos išnaudojant privalumus, kuriuos turi Klaipėda”, – kalbėjo prof. dr. A. Razbadauskas.

Tarybos narys, kuris taip pat yra medikas bei Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas, atkreipė dėmesį, kad dėliojant strategines miesto vystymosi, infrastruktūros gerinimo gaires, būtina atsižvelgti į specifinį kruizinių laivų keleivių segmentą. “Miestas turi labiau orientuotis į pagyvenusių, judėjimo ir kitokias negalias turinčių žmonių poreikius. Savaime suprantama, pirmiausiai tai palengvintų pačių klaipėdiečių kasdienybę. Senamiesčio grindinys stipriai apriboja dalies žmonių mobilumą, tačiau turime ieškoti inovatyvių sprendimų, žinoma, nedarkydami to, kas yra autentiška”, – akcentavo A.Razbadauskas.

Klaipėdos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkas Aras Mileška užtikrino, kad konstruktyvios pastabos ir pasiūlymai turėtų tapti atspirties tašku ruošiantis naujam kruizinės laivybos sezonui: „Su Uosto direkcija jau sutarėme, kad rudenį verslininkus ir savivaldos atstovus sukviesime į susitikimą, kurio metu bus reziumuoti šiųmečiai rezultatai ir bus išryškinta tai, ką reikia nuveikti iki kitų metų“.