Krizės grimasos: algos žemyn, kainos - aukštyn

Anot ekonomistų, galima teigti, jog daugumos šalies namų ūkių perkamoji galia per pastaruosius dvejus metus sumažėjo - žmonės už savo pajamas šiandien gali įsigyti mažiau maisto produktų. Negana to, prognozuojama, jog maisto produktų kainos šiemet didės, nors ir ne tiek, kiek tarptautinėse biržose. Tuo metu realus darbo užmokestis Lietuvoje išliks nepakitęs.

Taigi, labiausiai nukentės žemesnes nei vidutines pajamas gaunantys namų ūkiai, kurių vartojimo krepšeliuose maisto produktai sudaro reikšmingą dalį.

Tik skaičiai

"Vakarų ekspresas" atliko eksperimentą: dviejų didžiųjų šalies prekybos centrų parduotuvėse dabartines įvairių maisto produktų ir gėrimų kainas palygino su tomis, kurios įamžintos 2009-ųjų sausio kasos čekiuose.

Rezultatas: iš 44 produktų 19 yra atpigę, 18 pabrango, 7 kainos nepasikeitė. Labiausiai brango vaisiai ir daržovės. Tuo metu beveik visi pieno produktai, išskyrus sūrį, yra pigesni nei krizės pradžioje.

Padalinus bendrą procentinį pokytį iš visų produktų, išeina, kad šis krepšelis pabrango apie 7 proc. Tiesa, Statistikos departamentas skelbia, kad nuo 2009-ųjų sausio iki praėjusio gruodžio visi maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai pabrango tik 1,5 proc.

Tuo metu vidutinė alga atskaičius mokesčius per tokį patį laikotarpį sumažėjo beveik 5 proc. (2009-ųjų pradžioje ji siekė 1 702 litus, o pernai metų gale - 1 620 litų).

"Sumažėjo pasiūla"

Petras VASILIAUSKAS, vienas didžiausių bulvių augintojų Vakarų Lietuvoje

Dabartinį kainų lygį nulėmė dvi esminės priežastys. Pirma, buvo gana prastas derlius ir sumažėjo bulvių pasiūla bei suprastėjo jų kokybė. Antra priežastis - atsidarė Rusijos rinka. Šiuo metu pagrindiniai bulvių pirkėjai yra rusai, jie moka dvigubai daugiau nei už bulves gaudavome pernai. O parduotuvėse yra smulkiųjų ūkininkų užaugintos bulvės, kurių ir kokybė yra prastesnė.

"Antkainiai nedidėjo"

Vaisių ir daržovių importuotojos UAB "Litbana" komentaras
Viską diktuoja augintojai. Kainos didesnės ne tik įvežtinių vaisių ir daržovių, bet ir užaugintų Lietuvoje. Mūsų antkainis išliko stabilus ir yra net šiek tiek mažesnis, nors brangsta ir kuras, ir kiti energetiniai ištekliai. Pagal savo savikainą matome, kad antkainių nedidino ir prekybos centrai. Nepaisant to, vaisių ir daržovių pirkimas lyginant su ankstesniais metais yra gerokai sumažėjęs.

"Lemia žaliava"

Egidijus MACKEVIČIUS, Mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius

Buvo fiksuojamas kainų mažėjimas dėl situacijos rinkoje, tačiau žaliavos supirkimo kainos nuolat keičiasi, o būtent jos yra esminis faktorius, nulemiantis galutinę kainą. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenys rodo, kad perdirbėjų dalis galutinėje kainoje yra labai maža, prekybos centrai irgi susilaikė nuo antkainių didinimo.

Kalbant apie ateities tendencijas matyti, kad žaliava brangs, nes Lietuvoje užauginamų gyvulių neužtenka. Pavyzdžiui, kiaulių trūksta apie milijono. O ir esamų augintojai teikia prioritetą eksportui. Tad nors mūsų perdirbėjai visada pirmiausiai nori pirkti lietuvišką kiaulę, dažniausiai jos kaina būna didesnė bei europinių. Lietuvišką kiaulieną vertina ir rusai, kurie moka labai didelę kainą, nepaisant visų šioje šalyje galiojančių muitų. Pastaruoju metu masiškai išvežami ir veršeliai. Jų kainas buvo sukėlusi Turkija. Gyvo svorio kilogramas buvo šoktelėjęs nuo 4 iki 5-7 litų.

Mėsos pardavimas 2009-aisiais šalyje buvo kritęs 15 procentų, pernai - apie 10. Tačiau Statistikos departamento duomenys rodo, kad jos vartojimas nesumažėjo. Tai reiškia, kad viskas nusėdo turguose, kur lietuvišką kiaulieną gali rasti nebent popieriuose. Tad Vyriausybės sprendimas įvesti turguose kasos aparatus turėtų išgryninti situaciją. Kol kas vietos gamintojus gelbėjo eksportas.

"Perkamoji galia sumažėjo ir dar mažės"

Nerijus MAČIULIS, "Swedbank" Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas

Statistikos departamento duomenimis, nuo 2009 metų sausio iki 2010 metų gruodžio visi maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai pabrango tik 1,5 proc. Mėsos produktai atpigo 2,6 proc., vaisiai atpigo 2,5 proc., daržovės - 2,4 proc. Tuo tarpu labiausiai brango kava, arbata ir kakava - šių produktų kaina per dvejus metus padidėjo net 18,9 proc. Taip pat tarp daugiausiai brangusių produktų yra ir cukrus, uogienė, medus, šokoladas ir kiti saldumynai - šie produktai pabrango 4,6 proc. Tarp labiausiai brangusių produktų yra ir duona bei kiti grūdų produktai - jie per dvejus metus pabrango 4,1 proc.

Labiausiai šiuo laikotarpiu brangę maisto produktai nėra pirmojo būtinumo. Saldumynai, kava, arbata ir kakava gal ir neturi pakaitalų, tačiau tikrai nėra tie produktai, be kurių žmogus negali išgyventi. Tuo tarpu pirmojo būtinumo maisto produktai, patenkantys į daugumos namų ūkių vartojimo krepšelius - vaisiai ir daržovės bei mėsa per šį laikotarpį šiek tiek atpigo. Tarp pagrindinių maisto produktų labiausiai brango duona ir kiti grūdų produktai - tam buvo objektyvių priežasčių, javų kainos smarkiai išaugo ir tarptautinėse rinkose.

Turint omenyje, kad daugumos namų ūkių disponuojamos pajamos šiuo laikotarpiu mažėjo, galima teigti, jog jų perkamoji galia sumažėjo - vidutinis namų ūkis šiandien gali įsigyti mažiau maisto produktų, nei prieš dvejus metus.

Prognozuojame, kad šiemet tarptautinėse biržose prekiaujamų maisto produktų vidutinės kainos padidės iki 15 procentų. Maisto produktų kainų augimas Lietuvoje nebus toks didelis, tačiau šiemet maisto produktų kainos augs greičiau nei pernai. Tuo metu realus darbo užmokestis išliks nepakitęs. Taigi, labiausiai nukentės žemesnes nei vidutines pajamas gaunantys namų ūkiai, kurių vartojimo krepšeliuose maisto produktai sudaro reikšmingą dalį.

"Nebranginti nebeįmanoma"

Linas SASNAUSKAS, asociacijos "Pieno centras" atstovas, AB "Pieno žvaigždės" vykdantysis direktorius
Dėl ypač intensyvios konkurencijos bei galimybės uždirbti eksporto rinkose vidutinis kainų lygis "namų" rinkoje yra mažesnis. Taip pat būtina suprasti, kad sumažėjus perkamajai galiai, pirkėjai perka daugiau pigesnių prekių. O sūrio kainų kilimą nulėmė sumažėjęs žaliavos kiekis, didesnė jos kaina ir didelė šio produkto paklausa eksporto rinkose.
Pagrindinių pieno produktų (pienas, kefyras, grietinė) vartojimas augo - pirmiausia dėl to, kad sunkmečiu maistas dažniau ruošiamas namuose, užuot pietavus ar vakarieniavus kavinėse ir restoranuose. Pridėtinės vertės produktų vartojimas mažėjo dėl kritusios pirkėjų perkamosios galios.

Pieno produktų kainoms tiesioginę įtaką daro pienas, kurį perkame iš ūkininkų. Kai tokio žaliavinio pieno kaina kyla, tada brangsta ir produktai. Pernai stipraus produktų pabrangimo vidaus rinkoje išvengta dėl situacijos eksporto rinkose, kur pardavėme daugiau nei pusę viso į produktus perdirbto žaliavinio pieno. Pastarojo kaina tik didėja nuo 2009-ųjų vasaros. Ūkininkai ir toliau daro didelį spaudimą pieno perdirbėjams dėl supirkimo kainų, tad pieno žaliava brangsta ir šiemet. Per pastaruosius mėnesius pigiausias supakuotas pienas pabrango, nes perdirbėjai, net ir uždirbdami eksporto rinkose, jau nebegali amortizuoti taip stipriai pabrangusio žaliavinio pieno. Iki šiol buvo siekiama išlaikyti kainų lygį, tačiau ir toliau brangstant pieno žaliavai tai tapo nebeįmanoma.

Maisto produktų kainų pokyčiai