Krizės aukos mina teismų slenksčius

Klaipėda - vienas populiariausių miestų bankrutuoti. Šiuo metu Klaipėdos regione vykdomos net 244 fizinio bankroto procedūros. Palyginimui, Vilniaus regione vykdoma 159, o Kauno - 114 procedūrų. Tačiau baigtų procedūrų skaičius nublanksta prieš šią statistiką - Klaipėdoje, remiantis Įmonių bankroto valdymo duomenimis, nebaigta nei viena fizinio asmens bankroto byla, o daugiausia - 4 baigtos procedūros, užfiksuotos Kaune.

Skaičiai - menki

Baigtų procedūrų skaičius nestebina - bankroto byla baigta skelbiama tuo atveju, jei buvo įgyvendintas kreditorių reikalavimų tenkinimas ir mokumo atkūrimo planas. Šiuo metu galiojantis Fizinių asmenų bankroto įstatymas numato, kad maksimalus laikotarpis įgyvendinti šioms priemonėms - 5 metai, o pats įstatymas įsigaliojo tik 2013-ųjų kovą.

Vien pernai teismuose fizinių asmenų bankroto bylų daugėjo net 99 proc. - jos iškeltos 354 žmonėms. Skaičiuojama, kad bylų skaičius šiemet bus dar didesnis, tačiau ir šimtai bylų nublanksta prieš skaičius kaimyninėje Latvijoje - ten pernai bankrutuoti ryžosi arti dvejų tūkstančių žmonių.

Latvija ir Didžioji Britanija yra itin populiarios tarp nemokių lietuvių. Esą ten bankrutuoti paprasčiau, žmogui suteikiama daugiau teisių ir garantijų. Su tuo sutinka ir bankroto administratoriai, kurie beria pastabas įstatymo nuostatoms.

Užsiliepsnojusias diskusijas pernai bandė prigesinti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), paskelbęs išaiškinimą, kad bankroto byla gali būti nekeliama tik asmenims, kurie patys nesąžiningais veiksmais sukėlė savo nemokumą, jį padidino ar didina, pavyzdžiui, imant greituosius kreditus. Iki tol teismai bylas atsisakydavo kelti, kadangi kaip nesąžiningus veiksmus vertino ir žmonių paimtus per didelius kreditus, neapskaičiuotą verslo riziką ar per menką uždarbį.

Daugiau skaitykite dienraštyje "Vakarų ekspresas".