krepšinis ne tik sportas bei pramoga, bet ir verslas

Lietuvos krepšinio federacijos duomenimis, vien registruotų krepšininkų skaičius Lietuvoje siekia 25 tūkst., šalyje dirba 350 trenerių, o įskaičiavus mėgėjus, reguliariai krepšinį žaidžiančių Lietuvos gyventojų skaičius siekia 100 tūkst. Skaičiuojama, kad vidutiniškai kiekvienas krepšinio žaidėjas savo pomėgiui per metus skiria 1,5 tūkst. litų, kuriuos išleidžia salių nuomai, aprangai, kelionėms į treniruotes ar varžybas ir kitoms krepšinio reikmėms.Taigi, vien ši rinka per metus sudaro 150 mln. litų.

DNB banko analitikų atlikta „Krepšinio poveikio Lietuvos ekonomikai studija“, kurioje pirmą kartą buvo įvertinta krepšinio įtaka įvairioms ūkio sritims, parodė, kad krepšinio žaidėjai ir aistruoliai jau dabar yra dvi didelės potencialių vartotojų grupėsverslui, darančios įtaką Lietuvos vidaus vartojimui.

Tyrime apskaičiuotasvidutinis sirgaliaus išlaidų krepšelis, kurį sudaro bilietai į varžybas, gėrimai ir užkandžiai, išlaidos transportui, nuo 2000-ųjų padidėjo dvigubai. Beje, sirgalių krepšiniui skiriamos lėšos nemažėjo net ir nepaisant ekonominio sunkmečio.

„Ekonominiu požiūriu krepšinis Lietuvoje yra ne tik populiariausia sporto šaka, bet ir svarbus impulsas vidaus vartojimui bei smulkiajam verslui. Akivaizdu, kad tinkamai išnaudojus krepšinio populiarumą ir ekonominį potencialą, jis gali tapti reikšminga Lietuvos ekonominio gyvenimo dalimi“, – studijos rezultatus apibendrino DNB banko vyr. ekonomistė Baltijos šalimis Jekaterina Rojaka.

Per paskutinįjį dešimtmetį krepšinio grynoji apyvarta iš viso sudarė mažiausiai 6 mlrd. litų, o teigiamas krepšinio ekonominis efektas Lietuvos ūkiui per šį laikotarpį siekė beveik 8,7 mlrd. litų. Be to, tyrimas parodė, kad vienas krepšiniui skirtas litas atneša 40 proc. grąžą, o kiekvienas litas, priskirtinas eksportui, generuoja net 1,8 lito grąžą.

DNB analitikų studija parodė, kad per pastarąjį dešimtmetį didžiausią įtaką Lietuvos ekonomikai davė investicijos į modernias krepšinio arenas, kurios statybos sektoriui atnešė 0,6 mlrd. papildomų pajamų. Pasak J. Rojakos, svarbu, kad pastačius arenas miestuose sukurta 59 tūkst. vietų žiūrovams, o nauja moderni laisvalaikio infrastruktūra panaudojama ne tik krepšinio, bet ir kitoms laisvalaikio reikmėms – taigi, naujos arenos didina gyventojų vidaus vartojimą, skatina smulkųjį verslą ir taip prisideda prie visos ekonomikos augimo.

Be to, pastačius modernias krepšinio arenas Lietuvos krepšinio federacija suorganizavo ne tik Europos vyrų krepšinio čempionatą, tačiau ir eilę kitų svarbių tarptautinių krepšinio turnyrų, o planuose yra bendro pasaulio čempionato Baltijos šalyse rengimas. Pasak DNB analitikės, nauja krepšinio infrastruktūra skatina atvykstamąjį turizmą, padidina maitinimo ir apgyvendinimo poreikį. Tyrimas parodė, kad vidaus prekybai krepšinis papildomai atnešė apie 300 mln. litų pajamų, o jo poveikis viešbučių ir restoranų sektoriui per tiriamąjį laikotarpį sudarė ne mažiau nei 240 mln. litų.