Komercijos atašė: masinės emigracijos į Vokietiją greičiausiai nebus

Nuo kitų metų gegužės Vokietija panaikina apribojimus darbo jėgos judėjimui iš naujųjų Europos Sąjungos (ES) narių, tarp jų ir Lietuvos. Vokietijos valdžia, spaudžiama stiprių vietos profesinių sąjungų ir visuomenės, pasinaudojo maksimaliu ES direktyvose numatytu terminu, leidžiančiu saugoti savo darbo rinką iki 2011 metų.

Po Ūkio ministerijoje surengto seminaro "Verslo plėtra Vokietijoje - būdai ir galimybės" L. Labanauskas naujienų agentūrai ELTA sakė, jog emigracijos mastams didžiulę įtaką padarys ir Vokietijos geografinė padėtis, kadangi jos artumas turėtų paskatinti lietuvius bent pamėginti įsidarbinti Vokietijos rinkoje.

"Aš tiesiog bijau prognozuoti. Nemanau, kad tai bus masinis reiškinys, tačiau jau dabar lietuviai po truputį emigruoja į Vokietiją. Manau, kad čia negali būti tokio masiškumo, nes net statybų sektoriuje vokiečių kalba yra labai svarbi. Be to, ten taikomi griežti darbų vykdymo standartai. Štai amatų srityje elektrikas ar santechnikas iš Lietuvos susidurs su dideliais sunkumais, nes ten tokie amatai turi šimtametes tradicijas. Taigi Lietuvos elektrikas tiesiog negali važiuoti į Vokietiją užregistruoti savo firmos, kadangi bus labai sunku gauti vadinamąjį verslo sertifikatą", - aiškino L. Labanauskas.

Ūkio ministerijos komercijos atašė teigimu, Vokietijos rinka rengiasi imigrantų antplūdžiui, tačiau dėl pačioje šalyje išaugusių emigracijos mastų čia įžvelgia ir pozityvių dalykų.

"Nuo 2012 m. vien Vokietijos automobilių pramonei trūks apie 12 tūkst. inžinierių. Nesenai dar buvo kalbama, kad gydytojai masiškai išvažiuos iš Lietuvos į Vokietiją, tačiau, viena vertus, mes tų gydytojų ir taip per daug turim, kita vertus, jiems taikomi dar didesni vokiečių kalbos reikalavimai. Mes tiesiog neturim tiek daug baigusių mokslus žmonių, kurie vokiškai kalbėtų labai laisvai", - sakė L. Labanauskas.

Pasak L. Labanausko, stambios ir vidutinės Vokietijos kompanijos vangiai investuoja Lietuvoje, kadangi vokiečiai dažniausiai mato tik bendrą Baltijos šalių regioną, kuriame Lietuvai tenka konkuruoti su kitomis šalimis, o štai, pavyzdžiui, labai pajėgus Vokietijos Bavarijos regionas, kuriam net Lenkija yra per toli, Lietuvą suvokia kaip visiškai kitą pasaulį.

"Dėl pastaruoju metu labai jaučiamo lietuvių susidomėjimo Vokietijos verslo rinka, atsirado ir poreikis skatinti verslininkus aktyviau domėtis Vokietijos rinkos galimybėmis. Nors ilgalaikis įsiskverbimas į šios šalies rinką yra labai sudėtingas dėl jos konservatyvumo, norint galima labai puikiai dirbti, nes rinka yra labai didelė. Lietuvaičiams Vokietijoje yra sudarytos puikiausios sąlygos pradėti verslą ir pasiimti Vokietijos duodamus pinigus, tačiau ten daug kas priklauso nuo regiono, kuriame rengiamasi plėtoti verslą", - Eltai sakė L. Labanauskas.

Lietuvos komercijos atašė aiškinimu, užsienio kapitalo bendrovėms šioje šalyje verslo aplinką galima apibūdinti dvejopai: nors Vokietijos mokesčių sistema ir yra kur kas sudėtingesnė nei Lietuvoje, tačiau steigiant verslą yra sudarytos labai palankios sąlygos.