Kokioms įmonėms šiemet nesisekė

"Spartus naujų verslų augimas kai kuriose ūkio šakose ir nesuvaldytos sąnaudos arba kritusios pajamos, taip pat rinkos koncentravimasis, - taip pagrindines verslo nesėkmių priežastis įvardija bendrovės direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa. - Prekybos ir paslaugų sektoriuje bankrotų gausėjo pirmiausiai dėl silpnos vidaus rinkoje veikiančių kompanijų būklės ir neaugančio darbo našumo. Padidėjus darbo sąnaudoms, įmonės dėl išaugusios konkurencijos negalėjo kelti kainų, todėl silpnesnės buvo priverstos palikti rinką."

Nors informacinių technologijų sektorius vos ne automatiškai siejamas su garantuota sėkme, šį kartą kuriantys programinę įrangą mušė antirekordus. Per 11 mėn. bankrutavo 15 įmonių, kai prieš metus toks likimas ištiko tik septynias. Dvigubai daugiau pasakė rinkai "sudie" ir reklamos, architektūros kompanijų. Konsultavimo įmonių bankrotų padaugėjo nuo 17 iki 27.

Bankrutuojančių įmonių, lyginant su pernai 11 mėnesių, labiausiai (absoliučiais skaičiais) pagausėjo prekyboje - nuo 361 iki 424 (+17,5 proc.). Blogėjimas pastebimas didmeninėje prekyboje (nuo 123 iki 165), automobilių remonto ir prekybos šakoje (nuo 52 iki 65).

Pramonėje bankrotų kiekis ūgtelėjo nuo 133 iki 149. Labiausiai neatsparios buvo medžio apdirbimo įmonės - bankrotų padaugėjo nuo 27 iki 43, tačiau mažėjo bankrutuojančių įmonių baldų gamybos ir gumos bei plastiko pramonės šakose.

Daugiau nei trečdaliu pagausėjo bankrutuojančiųjų transporte - nuo 120 iki 163. Svarbiausia problemų priežastis - nuosavo apyvartinio kapitalo trūkumas, neapskaičiuotas investavimas ir padidėjusi konkurencija. Jau tradiciškai prieš bankrotų virusą neatsilaikė maitinimo ir apgyvendinimo įstaigos (augo nuo 87 iki 103).

Tačiau pastebimai mažiau bankrutavo nekilnojamojo turto įmonių (nuo 62 iki 49). Metų pabaigoje sumažėjo statybos bendrovės. Jų buvo 233 - tik vienu atveju daugiau nei pernai.