Kokie aitvarai ištampė „Snoro“ turtą?

„Snoro“ padalinių - vadinamųjų kioskų - tinklas jau parduotas už 3,1 mln. litų. Bankroto administratoriaus komanda pranešė, kad šis pasiūlymas „geriausiai atitiko kreditorių poreikius“, o kiek jie iš tiesų kainavo? Į šį klausimą atsako V.Antonovas ir R.Baranauskas, švenčių išvakarėse davę išskirtinį interviu „Respublikai“.

R.Baranauskas: Taip, paštui „snoriukų“ tinklas parduotas tik už 3,1 mln. litų. O kodėl už tokią kainą, geriausiai žino Kreditorių komiteto vadovė Aurelija Mažintienė, kuri ir parceliuoja mūsų turtą.

Buvo parduota 220 taupomųjų skyrių, „snoriukų“, su visa jų funkcionavimą užtikrinančia įranga: bankomatais, vaizdo stebėjimo aparatūra, specialiais baldais, raštinės reikmenimis, kompiuterizuotomis darbo vietomis, ilgalaikėmis žemės sklypų nuomos sutartimis, fiksuoto, mobiliojo ryšio sistemomis, techninėmis apsaugos priemonėmis, kurios nuolat būdavo atnaujinamos. Šis tinklas visiškai funkcionavo, tereikėjo pakeisti iškabą.

„Snoro“ buhalteriniai dokumentai rodė, kad mažmeninis „snoriukų“ tinklas kainavo 50 mln. litų be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Šio tinklo likutinė vertė, atskaičius nusidėvėjimą, dabar turėtų būti apie 16 mln. litų plius PVM. Tačiau esu įsitikinęs, kad jo rinkos vertė yra tikrai bent jau dviguba.

Tokią vertę nesunkiai galėjo pasitikrinti ne tik ponia A.Mažintienė, bet ir kitas Kreditorių komiteto narys, buvęs didžiausio „Snoro“ Vilniaus filialo vadovas Liudas Masolas, kuris kuravo ir mažmeninės bankininkystės skyrius.

Jeigu ir toliau „Snoro“ turtas bus taškomas tokiu mastu, vos už 10 proc. jo vertės, bankroto administratorius N.Kuperis su savo komanda tikrai lengvai įrodys, kad bankas buvo beveik išvogtas. Viską pardavinėjant už 10 proc. tikrosios kainos nesunku bus pasakyti, kad „Snore“ trūko jau ne 4 mlrd., o 6 mlrd. litų turto.

V.Antonovas: Man labai įdomu stebėti ir tai, kas vyksta su „Snoro“ kompanijomis. Raportus, kad jau parduota „Finasta“, mes girdime mažiausiai devynis mėnesius. Bet aš tiksliai žinau, kad ši įmonė ne tik neparduota, bet ir niekas neieško jai pirkėjo. Verslo pasaulis žino, kad bankas ar kitokia finansų organizacija negali ilgą laiką būti be tėvų, tarsi nesvarumo būsenos.

Tai tik įrodo, kad niekas nevyksta, „Snoro“ administratoriaus komanda tik sočiai sėdi banke už gerus to paties banko pinigus. Ką galėčiau pasakyti apie pagrindinio banko turto pardavimą, jeigu taip apgailėtinai elgiamasi net su brangiais „Snoro“ automobiliais: „Spyker“ stovi gatvėje, po lietumi, „Maybach“ limuzinas su nulaužtu buferiu. Rusai tokius dalykus vadina neūkiškumu.