Kodėl namuose šalta?

Pro kur pabėga šiluma?

Kai žiema parodo savo tikrąjį veidą, dažną nuosavo namo ar sodybos šeimininką, net ir iki dantų apsirūpinusį malkomis, prie sienos priremia šis klausimas. Nepaisant naudotų šiltinimo priemonių ir efektyvios šildymo sistemos, norimo komforto namuose nepasiekiama. Ką jau kalbėti apie tai, kad kažkur pradingstanti šiluma smarkiai padidina jos suvartojimą, ir šildymo sezonas keliskart pabrangsta.

[CITATA]

Atsakymo į klausimą, pro kur pabėga šiluma, galime ieškoti metų metus, vis spėliodami: gal per plonas sienas, gal per blogai įstatytus langus, gal per prastai apšiltintas lubas, o gal per grindis...

Dažnas iš naujakurių kiekvieną šaltą dieną  keikia statybininkus, kurie, galimas daiktas,  panaudojo blogos kokybės statybines medžiagas arba prastai įrengė šilumos izoliaciją ir pan. Kas sezoną apšiltinę vis kitą namo dalį, dažnas  norimo rezultato vis tiek nepasiekiame.

Jei spėlioti pavargote ir norite tiksliai sužinoti, kokiu būdu ir kokiose zonose jūsų namas praranda šilumą, pirmiausiai atlikite jo sandarumo ir šilumos pasiskirstymo (termovizinius) tyrimus.

Šilumos pasiskirstymo nuotrauka

Pasak namų šiltinimo specialistų, termovizinis metodas leidžia susidaryti aiškų gyvenamojo būsto mikroklimato vaizdą - tiek bute, tiek name.

Termovizorius yra tokia kamera, kuri gali paversti vaizdu infraraudonosios spinduliuotės intensyvumo pasiskirstymą paviršiuje. Kitaip tariant, šis įrenginys pamatuoja temperatūrą ir parodo, kaip ji pasiskirsčiusi jūsų namuose. Taigi savo akimis galite įsitikinti, pro kur tiksliai namas išleidžia energiją.

Pastatams tikrinti skirti termovizoriai turi ir papildomas funkcijas, kaip antai rasos taško, drėgmės, izoliacijos defektų nustatymo. Rasos taškas, paprastai kalbant, yra oras, daugiau nebegalintis priimti drėgmės; dėl jo susidaro kondensatas. Štai jums ir atsakymas, kodėl kuri nors siena drėksta ir pelija.

Termovizorius gali parodyti, kad didžioji dalis šilumos prarandama visai ne per sienas, o per grindis arba stogą. Be to, tos zonos, kurios išleidžia šilumą į lauką, yra priežastis, dėl kurios kaupiasi drėgmė šiltinimo medžiagoje; tai trumpina konstrukcinių elementų ilgaamžiškumą.

Termoviziniai matavimai neužtrunka ilgai - net  didelėms užmiesčio pilims "išmatuoti" reikia vos kelių valandų.

Jeigu turite abejonių dėl savo namo statybos kokybės ir įtariate tam tikrų defektų, nebespėliokite: išsikvieskite specialistus, kurie, pasitelkę termovizorių ir specialų ventiliatorių, naudojamą namo sandarumui tikrinti (paprastai kalbant - skylių paieškai), išanalizuos jūsų bėdas ir nurodys galimas išeitis.

Sandarumo tyrimas ypač rekomenduojamas tada, kai namas atšąla tik siaučiant vėjams.

Šilumos tiltai

"Atlikti tyrimai rodo, kad per sienas prarandama apie 50 proc., per langus - 25, lubas - 15 ir grindis - 10 proc. šiluminės energijos", - "Vakarų ekspresui" sakė energinio naudingumo ir sertifikavimo ekspertas, UAB "Pastatų diagnostika ir statyba" vadovas Gediminas Butkus.

Anot eksperto, termovizinė diagnostika parodo namo konstrukcijų defektus, pastato šilumos izoliacijos, stogo būklę, langų, durų bei jų įstatymo kokybę.

"Termovizinį tyrimą galima atlikti tiek gamybinėse patalpose, tiek daugiabučiuose, visuomeniniuose ar individualiuose pastatuose. Tyrimą atliekame iš vidinės bei išorinės pusių ir tik šildymo sezono metu, kai išorės ir vidaus temperatūrų skirtumas yra didelis", - informavo G. Butkus.

Pasak pokalbininko, didžioji dalis nustatomų pastato ligų yra tradicinės ir nuolat pasikartojančios.

"Dažniausiai vadinamieji "šilumos tiltai" aptinkami lauko sienų kampuose, stogo ir sienos sandūros, grindų bei sienų jungimosi zonose. Šilumą laukan išleidžia susidėvėjusi ir pažeista stogo konstrukcijos būklė, netinkama langų ir durų konstrukcijų įstatymo kokybė, netinkamas jų sureguliavimas. Deja, tyrimai rodo, kad prasta pastatų šilumos izoliacija pasitaiko ne tik senuose namuose, bet ir naujos statybos pastatuose", - teigė specialistas.

Norint nustatyti vietas, per kurias iš pastato prarandama šiluma, termonuotraukos duomenys perkeliami į kompiuterį, ir speciali programa  atlieka paviršiaus temperatūrų analizę. Patyręs specialistas gali padaryti išvadas apie pastato šiluminę būklę vien vizualiai pasižiūrėjęs į termonuotrauką.

Dažniausiai pasitaikančios priežastys

Specialistai pabrėžia: kodėl name šalta, reikia aiškintis kiekvienu konkrečiu atveju. Vis dėlto dažniausiai pasitaikančios priežastys būna šios (viena, keletas arba visas jų kompleksas kartu):

* netinkamas namo statybos projektas (neatsižvelgta į namo plotą, rakursą pasaulio šalių atžvilgiu etc.);

* blogai padaryti statybos darbai (neprofesionalūs statybininkai dirba "kaip moka", prastai išmano naujausius pastatų sandarinimo reikalavimus ir kitus svarbius specifinius aspektus);

* statant namą naudotos nekokybiškos medžiagos (arba laikui bėgant jos prarado turėtas šilumos izoliacines savybes);  

* įtrūkiai, atsiradę dėl statybos broko arba konstrukcinių elementų deformacijos;

* prastos kokybės langų ir durų jungtys bei sandarinimo elementai;

* šildymo įrangos problemos;

* saviveikla ir fizikos neišmanymas.

O fizika tokia: jeigu jūsų namas medinis (rąstinis), dėl savo fizinių savybių anksčiau ar vėliau ims trauktis, "sėsti". Dėl sezoninių svyravimų jo konstrukcijų elementai darosi vis nelygesni, ir ties namo kampais susidaro vadinamieji "šalčio tilteliai". Ką daryti, kad to nenutiktų? Papildomai apšiltinti namo sienas  iš išorinės pusės, paliekant rąstus viduje. Be to, negalima namo statyti iš drėgnų rąstų, nes džiūdama mediena traukiasi, skyla ir "sėda" smarkiau.

Specialistai pastebėjo, kad iš medinių bei mažaaukščių individualių namų šiluma dažniausiai pabėga kiauriai perdangą viršutiniame aukšte arba per stogo bei fasado jungiamąją dalį.

Kitas šilumos kelias į lauką driekiasi per lango ir sienos jungiamąją sritį. Taip yra todėl, kad laikui bėgant izoliacinės putos, nepriklausomai nuo jų kokybės, payra ir leidžia iš namų išeiti šiltam orui.  

Laukia kapitalinis remontas?

Statybos specialistai pabrėžia: priemonėmis, užkertančiomis kelią šilumos praradimui, reikia pasirūpinti dar statant namą. Kitaip tariant, iš pradžių reikia galvoti, o tik paskui daryti (su galva). Bet ką daryti, kai galva iš paskos vaikšto?.. Jei nesi aukštos klasės statybininkas, visko į priekį tikrai nenumatysi, ypač jei namą stataisi pirmą kartą...

"Tuomet teks ardyti tai, ką pridirbote..." - sako profesionalai. Kitaip tariant - statyti namą iš naujo?!. Iš naujo apšiltinti mansardą, namo sienas (iš išorės, o ne iš vidaus), pamatus, pakeisti langus, duris, galbūt keisti ir šildymo sistemą...  
Tačiau kiek visa tai kainuos..?

"Siekiant mažinti pastatų šilumos nuostolius, paprastai reikia rekonstruoti pastatų šildymo, vėdinimo ir karšto vandens sistemas bei gerinti pastatų techninę būklę - šiltinti sienas, perdangas, sandarinti langus, duris, - patvirtino "Pastatų diagnostikos ir statybos"vadovas G. Butkus. - Tai kainuoja išties nemažus pinigus. Pasidarius pastato termonuotraukas, finansinę naštą galima palengvinti, nes konkrečiai nustatoma, kokios pastato vietos yra blogiausiai izoliuotos."

Taigi žinant tikrąją pastato šiluminę būklę, pirmiausia galima šiltinti labiausia pažeistas vietas. Renovavus pastatą ir naujai atlikus termonuotraukas galima įsitikinti, ar renovavimo darbai atlikti kokybiškai.

"Jei pastatas renovuojamas, rekonstruojamas, remontuojamas nenustačius jo "ligų", po metų kitų ims ryškėti tų pačių problemų pasekmės", - perspėjo pokalbininkas.

Kokios alternatyvos?

Optimistai sako: iš kiekvienos padėties be išeities yra mažiausiai dvi išeitys. Pirmoji, kaip minėjome, - atlikti termovizinius bei sandarumo tyrimus ir padoriai apšiltinti namą, o antroji... Užsidegti žvakę ir pasivaikščioti po savo keturis kampus: liepsnelės virpėjimas turėtų parodyti, iš kur pučia vėjas. Šilumos nuostolius galite diagnozuoti ir rankomis, tačiau kiek jums padės šis ekstrasensų mūšis - sunkus klausimas...

Specialisto komentaras

Apie energiškai efektyvius namus

Pasakoja "Paroc" komunikacijos ir rinkodaros vadovė Europai ir Baltijos šalims dr. Audronė Endriukaitytė.

Kalbant apie šiltus namus, vadinamuosius energiškai efektyvius, pasyvius arba nulinių energijos sąnaudų pastatus, reiktų atskirti du dalykus. Ar pastatas yra naujai statomas, ar jis renovuojamas, modernizuojamas. Aišku, statant naują namą užtikrinti jo energinį efektyvumą yra paprasčiau ir pigiau, nei padidinti jau pastatyto pastato energinį efektyvumą jį renovuojant.
Statytojai ir užsakovai turėtų žinoti keletą esminių dalykų, kurie mažina šiluminės energijos nuostolius pastatuos.
Pirmiausiai, aišku, tai yra pastato sienų, pamatų, grindų ir stogo apšiltinimas.
Šilumos izoliacijos sluoksnis turi būti pakankamo storio. Šilumos izoliacija turi būti tinkamai sumontuota.
Be to, energiškai efektyvus, šiltas būstas turi būti ne tik gerai apšiltintas, bet ir sandarus. Sandariame pastate nebus šalto oro pritekėjimų, skersvėjų ir šaltų paviršių. Sandariame name yra minimizuota kondensato atsiradimo konstrukcijose tikimybė ir taip apsaugomos pastato konstrukcijas nuo žalingo drėgmės poveikio.
Taigi antras labai svarbus dalykas - visi pastato mazgai turi būti išspręsti taip, kad maksimaliai sumažintume šiluminės energijos nuostolius.
Ir trečia - sandariame ir gerai apšiltintame name turi būti sumontuota efektyvi vėdinimo sistema.
Siekiant, kad pastatas būtų kuo šiltesnis, yra taikoma nemažai priemonių, didinančių pastato energinį efektyvumą ir mažinančių šiluminės energijos nuostolius. Pastato konstrukcijos turėtų būti ne tik sandarios ir patikimai izoliuotos šilumos izoliacijos sluoksniu, bet ir vengiama šiluminių tiltelių ("thermal bridges"), langai statomi šiltinimo sluoksnyje, naudojami inžineriniai sprendimai, padedantys išvengti šiluminės energijos nuostolių per visas pastato konstrukcijas.

FIZIKA. Jeigu jūsų namas medinis, dėl savo fizinių savybių jis anksčiau ar vėliau ims "trauktis", sezoniniai svyravimai veiks konstrukcijų elementus, ir ties namo kampais susidarys vadinamieji "šalčio tilteliai". Kad taip nenutiktų, reikia imtis specialių priemonių...

NAUDINGA ŽINOTI

Bendros nuostatos, taikomos šilumą izoliuojančių medžiagų gaminiams.

• šilumos izoliacija turi priglusti prie šiltinamo paviršiaus;

• šilumos izoliacijos plokštės turi būti perstumtos viena kitos atžvilgiu;

• įrengiant dviejų sluoksnių šilumos izoliaciją, antro sluoksnio gaminiai turi uždengti po jais esančių plokščių siūles;

• plyšiai tarp šilumos izoliacijos plokščių turi būti užkamšyti (užpildyti);

• kai šilumos izoliacijos sluoksnis vėdinamose sienose įrengiamas iš universalių plokščių, būtina įrengti apsaugą nuo vėjo.

--------------------------------------------

Šiuo metu namo sandarumo tyrimas atliekamas naudojant ventiliatorių. Jis įstatomas į namo išorines duris, per jas iš patalpų ištraukiamas oras. Kompiuteris pagal patalpų tūrį skaičiuoja, kiek to oro siurbti, o išsiurbus orą, termovizinė kamera mato, pro kurias ertmes vyksta oro srautų cirkuliacija patalpoje.

Kartu su termoviziniu tyrimu atliekant ir sandarumo testą, rezultatai kur kas kokybiškesni. Pavyzdžiui, jei tyrimo metu lauke nėra vėjo, termovizija gali rodyti puikius rezultatus, tačiau pakilus vėjui šaltas oras iš lauko skverbiasi į namą pro nesandarias vietas, ir namie pasidaro šalta.

Pagal "Paroc" informaciją