Ko visi lekia į Lenkiją?

Populiarumas auga

Lenkijos eksporto augimas į Lietuvą pirmąjį šių metų pusmetį išaugo 14,5 proc. ir viršijo 1 mlrd. eurų. Tačiau tautiečiai nepasivargina ir patys nuvykti į kaimyninę šalį nusipirkti maisto, drabužių, ūkinių, statybinių prekių. Kad lenkiškų prekių populiarumas auga, įrodo ir statistika, esą Lietuvos gyventojas kasmet joms išleidžia per 1 tūkst. litų.

Daugiausia į Lietuvą eksportuojama mineralinių produktų, chemijos pramonės gaminių, mechaninių ir elektrinių prietaisų, maisto produktų ir metalo gaminių.

Lietuviai noriai perka lenkišką maistą, baldus, avalynę, higienos reikmenis, kosmetiką, elektrotechniką. Vis daugiau perkama lenkiškų kiaušinių, žuvies ir žuvies gaminių, pieno produktų, sulčių, saldumynų ir konditerijos gaminių, buitinių prekių.

Nepamatuotas gėris

Tačiau, ar nėra taip, kad tautiečiai, eikvodami savo laiką išvykoms, leidžia pinigus kaimyninėje šalyje vos keliais litais pigesnėms prekėms ir vargiai atsiperkančiai kelionei, abejoja ir Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Jonas Vydra. Pasak jo, patys lenkų verslininkai anaiptol nesidžiaugia savo šalies mokesčių sistema.

„Lenkijoje Pridėtinės vertės mokestis (PVM) svyruoja nuo 5 iki 23 proc. Tačiau visa mokesčių sistema verslininkams nėra palanki. Lenkijoje dažnai kalbama apie tai, kad Vakarų sistema žymiai geresnė smulkiam verslui. Tačiau Lenkija didelė valstybė, jos rinka, be abejo, užgožia mažesnes rinkas, ieškodama, kur tas savo prekes galima parduoti“, - aiškino J.Vydra.

Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkas pasakojo, jog mokesčiai šalyje anaiptol nėra maži, tačiau patys lenkai naudojasi įvairiomis lengvatomis, kuo atvykėlis ne visada gali pasinaudoti. „Pvz., pirkdamas statybinę prekę turi mokėti kainą, kurios PVM yra 23 proc. Bet jei pirktum ne tik prekę, bet ir paslaugą, t. y. firma sumontuotų tau tą prekę, moki mažesnį mokestį“, - dėstė pašnekovas.

Apie tai, kokią įtaką lenkiškų prekių invazija daro Lietuvos verslininkams, ir ar verslininkai nesikasa sau duobės prekėms uždėdami didžiulius antkainius, „Vakaro žinių“ žurnalistai kalbėjosi su Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininke Zita Sorokiene.

- Statistika rodo, kad lenkiškų prekių eksportas vis didėja, tuo tarpu ir lietuvių simpatijos kaimyninės šalies prekėms, o tiksliau jų kainoms, tik auga. Kokią įtaką šie procesai daro smulkiesiems verslininkams? Ar jie geba konkuruoti su lenkiškomis prekėmis?

- Kalbant apie pigias prekes iš Lenkijos, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į maistą, kuris ten tikrai pigesnis. Lenkija yra stipri agrarinė šalis, jų politika yra orientuota į verslą ir ūkininkus, todėl PVM yra gana mažas. Tačiau jei pas mus būtų atkreiptas dėmesys į verslo organizacijų prašymus mažinti PVM atsižvelgiant į šalia esančias stiprias šalis, galbūt proceso, kuris dabar vyksta, ir nebūtų.

Pakartosiu nuvalkiotą frazę, kad ateis laikas, kai lenkai pastatys paminklą mūsų dabartinei valdžiai už tai, kad ji kelia jų šalies ekonomiką. Galėjome eksperimentuoti su tuo padidintu PVM pusmetį, metus. Bet kai eksperimentuojama visą kadenciją, tai tikrai nėra normalu. Todėl darosi juokinga, kai valdžia rėkia, kad darykime viską, kad žmonės pirktų lietuviškas prekes. Jeigu valstybės institucijoje dirbančių žmonių alga priklausytų nuo verslo situacijos, visi pradėtų galvoti, kaip tą verslo padėtį pagerinti, kad ekonomika augtų, darbo vietų netrūktų ir žmonės būtų užimti.

- Nepasiginčysi, kad prekės Lenkijoje pigesnės. Tačiau ar nėra taip, kad joms skiriamas dėmesys yra perdėtas? Gal paieškojus ir Lietuvoje galima rasti palankių kainų, o keliaujant apsipirkti į kitą šalį iššvaistoma daugiau laiko ir pinigų kelionei, nei sutaupoma?

- Vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad kainų skirtumas tikrai didžiulis. Žinoma, jei žmogus važiuoja apsipirkti vienam ar porai kartų, kelionė neatsipirks. Tačiau žmonės važiuoja apsipirkti ilgam laikui ir ne po vieną. Juk kalbame ne tik apie maistą, bet ir kitas, negendančias prekes. Pagal mūsų surinktą informaciją, žmogui nuvažiavus apsipirkti ilgesniam laikotarpiui išeina sutaupyti apie 1 tūkst. litų. Kas to nenorėtų?

Tačiau tai daro ne tik paprasti žmonės, bet ir verslininkai. Jie nusiperka lenkišką produkciją ir parduoda ją Lietuvoje. O tai, kad atsivežtą produkciją sugeba parduoti dar pigiau nei lietuvišką, yra rimta priežastis manyti, kad mūsų mokesčių politika nėra subalansuota, ir dideli kainų skirtumai tikrai egzistuoja.

- Tačiau ar didelių kainų Lietuvoje priežastis yra tik mokesčių sistema? Juk ne paslaptis, kad naują porą batų Lietuvoje gali nusipirkti tik pasiturintys žmonės, mat antkainiai tokie dideli, kad visiems kitiems tenka laukti nuolaidų ir akcijų.

- Ta proga paraginčiau užsukti į turgavietes, kur antkainiai mažiausi, mat žmonės nori tik išsilaikyti ir nepaleisti klientų. Tačiau kalbant apie kitus prekybinius taškus, reikėtų pagalvoti, ar tai normalu, kai visus metus vyksta nukainavimai ir išpardavimai. Nereikia būti specialistu, kad pamatytum, jog kainos ir nukainavimai tik parodo tikrąją prekių vertę.

Suprantu, kad verslui reikia padengti išlaidas, tačiau tik nedidelė dalis žmonių gali sau leisti nusipirkti batus už 400 Lt. Uždėti antkainiai uždirba didžiulį pelną verslininkams. Juolab, kad žmonės važinėja po pasaulį ir žino, kiek kas kainuoja iš tikrųjų. O visos tos nuolaidos, akcijos yra juokinga, juk kartais net per akcijas prekė nepasiekia savo tikrosios kainos. Tikrai manau, kad abiem pusėms būtų naudingiau, jei antkainiai būtų sumažinti. Galbūt tada žmonės imtų daugiau vartoti.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"