Ko Lietuvai trūksta – aukštos kvalifikacijos specialistų ar darbininkų?

Vyriausybės strateginis komitetas patvirtino užimtumo didinimo programą artimiausiems septyneriems metams. Joje prioritetu įvardijamas nedarbo mažinimas ir nauji būdai tam įgyvendinti. Atkreiptinas dėmesys, kad programoje ketinama daugiau dėmesio skirti vyresnio amžiaus žmonių įdarbinimui ir kovai su ilgalaikiu nedarbu.

LRT radijo laidos „Ryto garsai“ studijoje – pokalbis su socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene ir Mykolo Romerio universiteto profesoriumi Vladimiru Gražuliu.

– Ponia Pabedinskiene, programos aprašymas labai aptakus. Apie kovos su nedarbu priemones kalbame metų metus, bet problemų nemažėja. Įvardykite konkrečiai, kas naujo numatyta bedarbiams?

A. Pabedinskienė: Kaip buvo paminėta strateginiame komitete, patvirtinome programą ir lapkričio 1 d. turime turėti visą paketą siūlomų priemonių. Noriu pasidžiaugti, kad galbūt pirmą kartą į šios problemos sprendimą pažiūrėta kompleksiškiau, nes, rengiant programą ir konkrečias priemones, prisidėjo visos ministerijos, kitos asocijuotos struktūros, jaunieji verslininkai.

Galėčiau paminėti tik keletą konkrečių priemonių, nes lapkritį jos bus pateiktos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Žemės ūkio ministerija, Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija – kiekviena pagal savo kompetencijų sritį siūlo konkrečias priemones. Pvz., darbo vietų didelio nedarbo teritorijose subsidijavimas iki 65 proc. kuriant darbo vietą. Tam Socialinės apsaugos ir darbo ministerija planuoja skirti apie 50 mln. litų.

Ne žemės ūkio verslų kaimo vietovėse plėtrai Žemės ūkio ministerija planuoja per septynerius metus skirti apie 500 mln. litų.

– Iš kur bus imami tie 500 mln. litų?

A. Pabedinskienė: Iš esmės visos lėšos iš Europos struktūrinių fondų. Konkrečiai įvardyti, kokios priemonės, negalėčiau, nes lapkričio 1 d. turėtų būti visas planas.

– Programoje numatyta daugiau dėmesio skirti vyresnio amžiaus žmonių įdarbinimui. Iniciatyva orientuota į darbo paieškas vyresniems nei 50 metų gyventojams. Kas naujo šioje srityje?

A. Pabedinskienė: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlys naują priemonę išlikti darbo rinkoje tiems, kuriems daugiau kaip 50 metų. Tam numatyta apie 40 mln. litų. Tačiau apie pačios priemonės turinį tikrai dabar nenorėčiau kalbėti.

– Ponia Pabedinskiene, kuriamos naujos darbo vietos aukštos kvalifikacijos specialistams – taip Jūs teigiate. Vyriausybė pastaruoju metu skatina jaunuolius dažniau rinktis profesines mokyklas. Pramoninkų konfederacija taip pat teigia, kad reikia profesinio mokymo. Ko Lietuvai dabar labiau trūksta – aukštos kvalifikacijos specialistų ar darbininkų? Į ką orientuojamasi programoje?

A. Pabedinskienė: Orientuojamasi į vieną pagrindinį dalyką – pasiūla turi atitikti paklausą. Šiandien visi žino, kad studijų programos neatitinka darbdavių poreikių. Norint išspręsti šią problemą, tikriausiai reikia paties kardinaliausio sprendimo.

Jei norime, kad vystytųsi pramonė, būtų kuriamos darbo vietos, orientacija į profesines mokyklas tikrai turėtų būti. Tam yra visos galimybės, ir verslas yra atviras kurti savo mokymo centrus, kur jaunuoliai galėtų įgyti darbininko profesiją.

– Pone Gražuli, kiek programoje numatytos priemonės turės įtakos nedarbo mažėjimui? Ar realu viską įgyvendinti?

V. Gražulis: Manau, kad niekada nėra galimybės iki galo įgyvendinti visą programą. Gyvenimas reguliuoja savaip ir dažnai pasitaiko, kad nepavyksta įgyvendinti. Tačiau kaip darbo (ar ekspertų) grupės rengiant programą narys galėčiau pažymėti, kad tikrai programa kompleksiškesnė, nurodyta, už ką atsako vykdytojai, kokios priemonės, kokie veiksmai bus atliekami. Su tuo reikia sutikti.

Daugiau dėmesio skirti jaunimui, verslui. Pamenu, buvo gerosios patirties platinimas ir pan.

– Pone Gražuli, bet tokios programos jaunimui, verslui, vyresniems žmonėms kuriamos turbūt jau 20 metų. Apie tai kalba kiekviena vyriausybė. Svarbiausia, kas daroma konkrečiai ir kokie rezultatai?

V. Gražulis: Man atrodo, numatomus rezultatus ministrė jau pasakė. Tačiau norėčiau pasakyti, kad yra spragų ir šioje programoje. Tarkim, lyg numatyta kompleksiškai pažiūrėti, kas ką vykdo, tačiau monitoringo sistema iki šiol nebaigta. Ją irgi reikės kurti, kad atskirų funkcijų, ministerijų atsakomybė būtų tiksliai įgyvendinta. Tada mes galėsime užtikrinti, kad programa bus beveik iki galo įgyvendinta.

Reikia sutikti, kad tokios programos ruošiamos ne pirmą kartą, bet, kiek pamenu, šios struktūra pirmą kartą detalesnė. Jau galime pasakyti, kuo reikėtų užsiimti konkrečioms ministerijoms ar institucijoms. Iš savo pusės galiu pasakyti, kad mes manome, jog reikėtų viešinti, kaip mes ketiname daryti. Jau gegužės mėnesį buvo surengta konferencija šiuo klausimu.

Dabar su Pramonininkų konfederacija tariamės dėl antros konferencijos, kurios tema būtų „Verslas užimtumui“. Planuojame rengti tokias segmentines konferencijas, kad galėtume aptarti, kaip valstybė galėtų įgyvendinti šitą programą.