Klaipėdos uostas vandenynų galiūnams – per mažas

Baltijos jūroje tokių jūrų milžinų matomi vos keli, o Klaipėdoje dar nesulaukta nė vieno, nes jie negalėtų įplaukti.

Danus ir japonus aplenkė kinai

Didžiausiais pasaulyje konteineriniais laivais galėjusios didžiuotis laivybos kompanijos danų „Maersk“, japonų „Mitsui“ (MOL) ir tarptautinė „Marine Stewardship Council“ (MSC) šiemet buvo aplenktos kinų „Orient Overseas Container Line“ (OOCl).

Pietų Korėjos laivų statykloje „Samsung Shipbuilding Heavy Industries“ gegužės 17 dieną nuleistas į vandenį laivas „OOCL Hong Kong“, kuriame gali tilpti 21 413 standartinių 20 pėdų jūrinių konteinerių (TEU), iškart išplaukė į pirmą kelionę iš Azijos į Europą. Klaipėda neišvengiamai privalės sekti lenkais – naują infrastruktūrą kurti jūroje.

Laivo maršrute po Hamburgo Šiaurės jūroje kol kas vienintelis Baltijos jūroje jį galintis priimti yra Gdansko uostas. Ta proga birželio 28 dieną giliavandeniame Gdansko terminale (DGT) vyko iškilmės. Jose dalyvavo Lenkijos vyriausybės nariai, uosto administracijos vadovai ir laivo savininkai.

„OOCL Hong Kong“ reisai į Gdanską nuo šiol bus nuolatiniai.

Naujausias konteinerinis laivas, pirmasis iš OOCL užsakytų statyti 6 daugiau kaip 21 tūkst. TEU talpos, pakoregavo jūrinės inžinerijos spartos supratimą. Vos prieš tris mėnesius tapęs laivu rekordininku „Madrid Maersk“, kuriame telpa 20 568 TEU, po mėnesio tapo antras.

„MOL Triumph“, taip pat į vandenį nuleistas šiais metais ir suprojektuotas gabenti iki 20 170 TEU, liko trečias. Esantys žemiau jo 7 MSC laivai, statyti 2016–2013 metais, priklauso „devyniolikos tūkstančių“ kategorijai.

Pirmosios sąrašo trijulės ilgis svyruoja vos vienu centimetru (399,87 m, 399 m, 400 m), plotis – vienodas (58,8 m), bet skiriasi konteinerių eilių skaičius. O „europietis“ „Madrid Maersk“ dar ir tuo, kad ateityje gali būti pritaikytas naudoti suskystintas dujas.

Įkandin šių didžiųjų laivų pasirodymo rinkoje žinią apie naujos „E Triple“ klasės 6 laivus, kurių talpa viršys 21 tūkst. TEU, paskelbė kinų kompanija COSCO, taip pat priklausanti Vandenyno aljansui kaip ir OOCL, tad varžybos tęsis tiek tarp laivybos kompanijų, galinčių pasiūlyti kuo pigesnę konteinerių transportavimo paslaugą, tiek tarp uostų, galinčių priimti tokius didelius laivus.

Klaipėdos uosto ligšiolinis rekordas – 2015 metais atplaukęs laivas „MSC Asya“, kurio ilgis – 336,68 m, plotis – 45,6 m, talpa – 9178 TEU.

Nori sekti lenkų pavyzdžiu

Klaipėdos uosto infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė, neseniai apsilankęs Gdanske ir kartu su žurnalistų grupe stebėjęs „OOCL Hong Kong“ krovą, lenkų patirtį vadina pavyzdžiu visai Europai.

Jo įsitikinimu, Klaipėda neišvengiamai privalės sekti lenkais – naują infrastruktūrą kurti jūroje. „Dar reikia padaryti daug planavimo darbų ir aiškinti, kad įtikintume visuomenę. Lenkai kalba tą patį, kad nuolat sakome ir mes, tik jie lengviau įveikia biurokratinius sunkumus. Mes turime sukurti sąlygas Klaipėdoje priimti tokio dydžio laivus kaip Gdansko uoste ir sudaryti galimybę valstybei didinti biudžeto pajamas“, – sakė V. Paukštė po vizito didžiausiame Lenkijos uoste.

Susisiekimo ministerija yra pritarusi uosto bendrojo plano variantui, kuris numato uosto komplekso statybą jūroje priešais Melnragę. Tačiau Klaipėdos miesto politikai kol kas pritaria tik nuosaikiai uosto plėtrai, be naujų teritorijų tiek pietinėje, tiek šiaurinėje dalyje.

Vis dėlto vengiant konfrontacijos su valstybės planais nurodoma, kad antrasis variantas racionalus, „neužkertantis kelio vėlesniu laikotarpiu, esant poreikiui, susitarti dėl Melnragės gyvenvietės iškėlimo, centrinės uosto dalies konversijos ir išorinio uosto statybos“.