Klaipėdos rajono gyventojų sąskaitų krūvelę papildys rinkliava už šiukšles

Šiukšlių išvežimu nesirūpinantys Klaipėdos rajono gyventojai galų gale bus pažaboti. Tai padaryti tikimasi pagaliau priėmus sprendimą dėl vietinės rinkliavos už komunalines atliekas. Nors savivaldybės taryba mokesčio tarifų dar nepriėmė, jau žinoma, kad rinkliavą administruos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC). Kol kas tebediskutuojama, kokiu principu mokėsime už sukauptas šiukšles: nuo "galvos“, pagal turimo būsto plotą ar derinant abu kriterijus. Rinkliavos administratoriai bei Savivaldybės atstovai, užbėgdami už akių galimam gyventojų piktinimuisi, ragina pasitikrinti, kiek už šiukšlių tvarkymą sumokate dabar.

Jeigu pavyks susitarti, rinkliava bus įvesta jau kitų metų pradžioje. Tačiau galima spėlioti, ar rajono valdžia ryšis tai padaryti artėjant savivaldos rinkimams.

Liks vienas vežėjas

Apie visuotinę rinkliavą už atliekų išvežimą Klaipėdos rajone pradėta diskutuoti beveik prieš dvejus metus, bet tik dabar reikalai ėmė judėti sparčiau. Tikimasi, kad mokestis įsigalios jau kitų metų pradžioje. Pavyzdingi individualių namų savininkai bei daugiabučiai yra sudarę sutartis su atliekų tvarkytojais. Tačiau pamiškėse ar pakelėse suversti buitinių atliekų maišai liudija, kad dalis gyventojų į tokią pareigą žiūri kiaulės akimis. Tad naujų statybų skaičiumi pirmaujančiame Klaipėdos rajone tokia rinkliava esanti būtina.

Šiuo metu Klaipėdos rajone šiukšlių išvežimu bei tvarkymu užsiima trys įmonės: UAB "Gargždų komunalinės paslaugos“, UAB "Specialusis autotransportas“ ir UAB "Švaros diena“. Kiekviena bendrovė su gyventojais yra sudariusi atskiras sutartis.

Įvedus rinkliavą komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijas Klaipėdos rajone vykdys Klaipėdos apskrities septynių savivaldybių įsteigta UAB KRATC. Įmonė už komunalinių atliekų rinkliavą taip pat atsakinga Klaipėdos ir Neringos miestų savivaldybėse. Jau žinoma, kad šios įmonės paskelbtą atliekų vežėjo konkursą Klaipėdos rajone laimėjo UAB Šilutės autotransportas.

Savivaldybė kasmet susiduria su finansavimo problema antrinėms žaliavoms – popieriui, stiklui, plastmasei ir kt. – išvežti, tad gyventojai dažnai piktinasi perpildytais ir nejudinamais "varpeliais“. Šių konteinerių ištuštinimo kaštai taip pat bus įtraukti į rinkliavos sumą, ir, viliamasi, skatins gyventojus rūšiuoti atliekas.

Siūlomi trys variantai

Spalio viduryje rajono savivaldybėje buvo pristatyta eksperto dr. Jono Stravinsko parengta rinkliavos Klaipėdos rajone administravimo galimybių studija, kurioje nurodyti trys realiausi mokesčio administravimo metodai.

---

Pagal studijos rengėjo išvadas pirmuoju variantu siūloma mokėti pagal būsto plotą. 1 kvadratinis metras name ar bute būtų įkainotas 2,05 Lt. Galimybių studijoje nurodoma, kad skaičiuojamas maksimalus būsto plotas būtų 100 m², nes ir esant didesniam plotui atliekų daugiau nesusikaupia. Tokiu atveju namui per metus tenkanti suma būtų apie 205 Lt, vidutinio dydžio 57 m² dydžio butui – apie 117 Lt. Vidutinės gyventojų išlaidos pritaikius šį variantą būtų 158,24 Lt.

Antruoju variantu siūloma mokestį pritaikyti kiekvienam gyventojui pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Gyvenantiesiems mieste suma siektų 63,90 Lt, kaimo gyventojui – 49,57 Lt per metus. Vidutiniškai už namą ar butą būtų mokama apie 179 Lt. Konkreti suma priklausytų nuo gyventojų skaičiaus.

Pagal trečiąjį, mišrų, variantą siūloma mokėti ir už turto vienetą, ir už gyventojų skaičių (butui) ar konteinerio dydį (namui). Didžiausia pinigų suma už turto vienetą namui būtų 142,30 Lt, butui – 81,58 Lt. Papildomai už kiekvieną bute deklaruotą gyventoją miestiečiai mokėtų 29,42 Lt, o kaime – 22,83 Lt. Individualių namų gyventojai už 0,24 m³ talpos konteinerį papildomai mokėtų 74 litus per metus. Komunalinės atliekos iš jo būtų šalinamos 26 kartus per metus. Vidutiniškai trečiasis variantas vienam būstui atsieitų brangiausiai – apie 183 Lt per metus.

Juridiniams asmenims už šiukšles tektų mokėti pagal turimų patalpų plotą. Taip pat būtų numatytas atliekų kiekio deklaravimo principas, kuriuo galėtų pasinaudoti įmonės, sodų bendrijos, taip pat ir kai kurie gyventojai. Nors mokestis metinis, gyventojų pageidavimu, sumą būtų galima mokėti ketvirčiais.

Rinkti "nuo galvos“ – painu

Visus mokesčio už šiukšles variantus apibendrinti bei priimti optimaliausią sprendimą dėl tinkamiausio rinkliavos būdo patikėta specialiai darbo grupei, kurią sudarė 18 asmenų – savivaldybės specialistų, Tarybos narių, bendruomenių bei KRATC atstovų. Jų sprendimas bus teikiamas tvirtinti Tarybai. Spalio 28 d. susirinkime darbo grupė turėjo apsispręsti dėl rinkliavos modelio, bet išsiskirstė nieko nepešusi. Nutarta neskubėti ir išsamiau išnagrinėti visus galimus variantus bei dar kartą susitikti lapkričio 25 d.

UAB KRATC vietinės rinkliavos administravimo skyriaus viršininkas Šarūnas Jonas Tamulis paaiškino, kad rinkliavų variantų tarifai skiriasi dėl jų administravimo sudėtingumo.

"Mes galime administruoti visus tris variantus, tačiau savivaldybės atstovų sprendimas nulems rinkliavos įvedimo pradžią. Pavyzdžiui, jei būtų nuspręsta rinkti nuo kiekvieno žmogaus, daug laiko užimtų gyventojų registro tikrinimas, tai reikalautų ir papildomų išlaidų. Taip pat būtų reikalinga nauja programinė įranga“, – sakė Š. J. Tamulis.

---

Tačiau KRATC atstovas neslėpė, kad jiems palankiausias variantas būtų pirmasis – pagal būsto vienetą. Vadovaujantis juo rinkliava būtų įvesta greičiausiai, nes įmonė pagal šią sistemą dirba kitose savivaldybėse.

Nors dalis gyventojų pasisakytų už mokesčio skaičiavimą "nuo galvos“, Š. J. Tamulis tai įvardijo kaip sudėtingą procesą. Anot jo, apie 20 tūkstančių Klaipėdos rajono gyventojų, deklaruodami gyvenamąją vietą, yra nurodę tik vietovę – be gatvių, namų numerių. Be to, nemaža dalis yra išvykę į užsienį, nebegyvena nurodytu adresu. Taigi, bėgiojančios "galvos“ būtų gyva bėda siekiant surinkti mokestį.

Naujakuriai mokesčio neišvengs

Klaipėdos rajono tarybos bei Vietos ūkio, gamtosaugos ir plėtros komiteto pirmininkas Algirdas Liaudanskis taip pat išsakė nuomonę, kad racionaliausia būtų, jei būsto šeimininkas už atliekas mokėtų pagal plotą. Tačiau, anot jo, šiuo atveju neabejotinai kils nesusipratimų: jei vienkiemyje gyvena viena močiutė, jei name visai negyvenama ir pan.

"Savivaldybė turi įrankius tam patikrinti, žmonėms reikėtų pateikti atitinkamus dokumentus. Išlygos dėl mokesčio bus aptartos vėliau, tačiau yra nemažai punktų, kokie asmenys pretenduotų į šios rinkliavos kompensavimą iš savivaldybės biudžeto“, – susirinkimo metu kalbėjo A. Liaudanskis.

Diskusijas aštrina naujakurių rajonų situacija. Didelė dalis naujos statybos namų nėra perduoti valstybinei komisijai, taigi jų plotas laikomas nuliniu. Dėl to kai kurių namų savininkai dabar išvengia pareigos vežti šiukšles. KRATC atstovas Š. J. Tamulis patikino, kad Klaipėdos mieste praėjus porai metų po rinkliavos įvedimo identifikuota apie 200 namų, kurie neįregistruoti turto registre, tačiau juose nuolat gyvenama. Tuomet žmonių piniginės buvo "nuskausmintos“ už visus nemokėtus metus. Taigi, kokybės inspektoriui nustačius, kad name gyvenama, savininkas automatiškai tampa rinkliavos mokėtoju.

Savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Jonas Valinčius teigė, kad didžiausią sopulį komunalininkams iki šiol kelia naujakuriai, sodų bei kaimų gyventojai. Viliamasi, kad mokėdami už šiukšlių išvežimą žmonės nebepils buitinių atliekų pakelėse, neveš į konteinerius mieste.

"Mokesčio už šiukšlių išvežimą neišvengia daugiabučiai, todėl jų gyventojams rinkliava nebus naujiena. Sudėtingiau gali reaguoti sodininkai, vienkiemiuose įsikūrę žmonės“, – įsitikinęs J. Valinčius.

"Banga"