Klaipėdos pašonėje iš sąvartyno dujų gaminama elektra

Klaipėdos pašonėje iš sąvartyno dujų gaminama elektra

Rekultyvuotame Glaudėnų (Kalotės) sąvartyne, į kurį kelis dešimtmečius buvo vežamos Klaipėdos buitinės atliekos, pradėtos deginti sąvartyno išskiriamos dujos iš jų gaminant elektros energiją. Jėgainę įrengė Didžiosios Britanijos įmonių grupės "ENER-G" padalinys Lietuvoje.

Projektą vykdančios bendrovės atstovas Baltijos šalyse Irmantas Šidlauskas teigia, kad pasaulyje sąvartyno dujų deginimas gaminant elektros energiją - jokia naujiena. "ENERG-G“ vysto apie 200 analogiškų projektų nuo Norvegijos iki Pietų Afrikos Respublikos, o Lietuvoje iš dujų elektrą gaminančius generatorius jau įrengėme prie Vilniaus ir Klaipėdos, netrukus paleisime ir jėgainę Alytuje“, - pasakojo Irmantas Šidlauskas.

Į Kalotės sąvartyno dujų jėgainės projektą investuota apie 7 mln. litų.

"Tai tiesioginė užsienio investicija į Lietuvos energetiką“, - akcentavo I. Šidlauskas, pridurdamas, kad tai ne tik komercinis, bet ir aplinkosauginis projektas - bus mažinama oro tarša, šiltnamio efektas, gaminama atsinaujinanti energija.

"ENERG-G“ dujų gavybos projektui rekultyvuoto sąvartyno infrastruktūrą naudojimui suteikė UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC). Sutartis pasirašyta 15 metų. KRATC atiteks virš 20 procentų lėšų, gautų už parduotą elektros energiją.

"Per metus iš dujų deginimo ir elektros gamybos tikimės gauti apie 300 tūkst. litų pajamų. Šios lėšos bus skiriamos sistemos tobulinimui, sąvartynų priežiūrai ir leis nedidinti rinkliavos mokesčių gyventojams“, - sakė Šarūnas Reikalas, KRATC direktorius.

Kalotėje pastatyti du generatoriai, kurių bendra galia 1,6 megavato per valandą. Iš dujų išgaunamą elektrą bendrovė "ENERG-G“ parduos į VST tinklą po 30 ct už kilovatvalandę. 

Informacija

Sąvartynų dujos pagal Pasaulio sveikatos organizacijos 1985 metų direktyvą priskiriamos didžiausio pavojingumo (toksiškumo) klasės medžiagoms. Skaidantis atliekoms susidaro metano dujos, anglies dvideginis, azotas, dujinis amoniakas, sieros vandenilis ir kiti junginiai. Sąvartyno dujos gali sudaryti sprogstamus mišinius su oru. Sprogimo grėsmė kyla, kada biodujų koncentracija ore pasiekia 10-15 proc. Reaguodamos su deguonimi (oksidacijos procese) dujos virsta toksiškais junginiais – formaldehidu, acetaldehidu, kurie gali apnuodyti dirvožemį, augalus, gyvūniją, žmones (pvz.: formaldehido - kancerogeninis ir hepatotoksinis poveikis). Taip pat pagrindiniai sąvartyno biodujų komponentai – anglies dvideginis ir metanas - sukelia globalinį šiltnamio efektą.

Teigiama, jog sąvartyno dujų deginimas yra naudingesnis aplinkai nei nekontroliuojamas išsiskyrimas į atmosferą. Netgi pasyviai sudeginant biodujas neigiamas poveikis aplinkai sumažinamas apie 20 kartų, nes degimo metu susidarančio anglies dvideginio įtaka šiltnamio efektui 21 kartą mažesnė už metano dujų.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder