"Klaipėdos nafta" nestokoja ambicijų

Pavasarį KN vairą ir generalinio direktoriaus pareigas perėmęs M. Jusius neslėpė, jog metų pradžia buvo sudėtinga dėl iš Baltarusijos nesulauktų naftos produktų krovinių. Visgi lūkesčius pateisinęs KN kolektyvas vadovui leido lengviau atsikvėpti ir išnaudoti turimą bendrovės potencialą.

Ar šie metai bendrovei buvo sėkmingi? Kaip keitėsi bendrovė pasikeitus jos valdybai?

Vienas iš pagrindinių iššūkių buvo krovos rodiklių atstatymas. Deklaravome, kad mūsų siekis yra perkrauti tiek, kiek perkrovėme 2016-aisiais. Jau dabar galiu pasakyti, kad tai mums pasiekti pavyks, nes prie to prisidėjo aukštą kompetencijos ir vertybinį lygį turintys darbuotojai.

Pačiai organizacijai metai buvo labai sėkmingi. Drastiškų pokyčių diegti neskubėjome, nes nesinorėjo sugriauti to, kas gerai veikia. Matau, kad darome sprendimus dar labiau juos apmąstydami, išanalizuodami, taip pat susitelkėme į rizikų vertinimą ir jų kokybišką valdymą. Pažymėtina, jog KN naujoji valdyba turi patirties finansų srityje, todėl mums, kaip organizacijai, keliami vis aukštesni veiklos efektyvumo didinimo, kapitalo grąžos rodiklių siekiamybės tikslai. Kiekvieną sprendimą įvertiname finansiniu požiūriu. Taip pat labai svarbu, jog žengiame į brandesnės organizacijos kūrimą. Kolektyvas ir žmonių indėlis viršija mano asmeninius lūkesčius. Jų profesionalumas vertinamas ne tik Lietuvos, bet ir pasauliniame kontekste.

"Klaipėdos naftos" ir visos Lietuvos vardas SGD rinkoje yra itin matomas ir vertinamas. Be galo vertinga, kai girdime partnerius iš JAV ar Norvegijos teigiant, kad mūsų organizacijoje dirba žmonės, kurie laikosi savo pažado ir projektus įgyvendina laiku bei biudžeto "rėmuose". Klaipėda, kaip miestas, tuo turi didžiuotis, nes visa tai sukūrė vietiniai žmonės. Tikslas yra kurti Lietuvos vertę ne tik finansiniu atžvilgiu, bet ir garsinant jos vardą, įvaizdį, todėl siekiame drauge su švietimo organizacijomis paruošti kompetentingų specialistų bazę. Ne veltui Klaipėdos universitete buvo įsteigta SGD terminalo inžinerijos studijų pakraipa, o dėl atviro bendradarbiavimo kompanijos "Hoegh LNG" yra sudaromos galimybės šių studijų studentams atlikti praktiką SGD laive-saugykloje "Independence".

Prieš daugiau nei trejus metus į Klaipėdos uostą įplaukė SGD laivas-saugykla "Independence". Ar per prabėgusį laiką pavyko įgyvendinti užsibrėžtus strateginius tikslus?

Tai yra vienas dalykų, kuriuo džiaugiamės patys. Dujų kainos Lietuvoje smarkiai sumažėjo vos terminalui pradėjus veikti, gal net prieš pat jo atsidarymą. Pagrindinis tikslas - mažos pasaulinio lygios kainos - yra pasiektas. Kyla klausimų, kaip dar efektyviau išnaudoti turimą infrastruktūrą. Lyginant terminalo sąnaudas vartotojams ir dujų kainos mažėjimą, akivaizdu, kad vertė yra labai apčiuopiama. Terminalo kaštai sudaro apie 5-7 procentus dujų kainos, kai kainos mažėjimas, lyginant 2012-2015 metus, sudarė 40 procentų. Prie gero greitai priprantama ir tai suprantama. Tačiau norisi, kad nepamirštume to, ką jau turime ir ką SGD terminalas sukūrė.

Artimiausias importo terminalas yra Lenkijoje. Jis yra dvigubai didesnis už mūsų ir visiškai rezervuotas iki 2035 metų. Niekas ten negali įkelti kojos ir savo krovinį perkrauti. Tikėtina, jog Lenkijos terminalo pajėgumas bus didinamas ir mąstoma apie plaukiojančio SGD terminalo statybas, tokio kaip mūsų. Poreikis egzistuoja ir kuria didelę vertę, net komerciniu pagrindu, kurį smarkiai nuvertiname.

Prieš keletą mėnesių prasidėjo bandomoji antžeminės SGD paskirstymo stoties veikla. Dujas autocisternomis jau gabena lenkų bendrovė DUON, dujas veža ir estų bendrovė "Eesti Gaas". Papasakokite apie stoties testavimą. Kada planuojama veiklą pradėti visu pajėgumu?

Visiškai statybos darbus ketiname baigti kitų metų antrame ketvirtyje. Pagrindinis funkcionalumas - krovinių perkrovimas į dujovežius žiemos metu. Esminis lūžis laukia kitąmet, kai pas mus galės atplaukti SGD varomi laivai, kurie savo kuro bakus galės užpildyti iš mūsų SGD paskirstymo stoties. Nuo 2020 metų įsigalios labai griežti reikalavimai naudoti netaršų kurą jūros transporte, todėl laivai, kurie užsuks į Klaipėdos uostą pasipildyti SGD kuro, sukurs naudą ne tik KN bendrovei, bet ir uostui. Tai bus didelis lūžis viso pasaulio mastu. Manome, kad būtent 2020 metai gali būti kertinis taškas, kai galimai vykdysime paskirstymo stoties antrąjį plėtros etapą. Žinoma, jog sprendimas dėl II-ojo plėtros etapo priklausys nuo rinkos paslaugų poreikio. Šiuo metu esame įrengę 5 SGD talpas po vieną tūkstantį kub. m. Dar nepraėjo dviejų mėnesių testavimo laikotarpis, o jau galime pasidžiaugti, kad vykdoma aktyvi SGD perkrova į SGD autocisternas ir neseniai jau užpildėme vienuoliktą autocisterną.

Lietuva įsitvirtino Baltijos šalyse. Iš terminalo "Independence" dujos pasiekė septynias šalis, tarp kurių buvo Latvija, Estija, Norvegija, Švedija, Suomija, Lenkija ir Lietuva. Tai įspūdingi rezultatai. Į mūsų laivą dujos atplaukė iš keturių kontinentų - iš Europos, Pietų ir Šiaurės Amerikos, Afrikos. Tai yra turbūt geriausiai atspindintis faktas, kad esame globalios dujų rinkos dalyviai. Kainos tikrai negali nustatyti joks tiekėjas. Lietuva turi galimybę pirkti iš ten, kur yra pigiau.

Koks šiemet buvo terminalo pajėgumas? Kiek atplaukė dujovežių?

Per šiuos metus terminalo pajėgumas, padavimas į gamtinių dujų sistemą siekė apie 90 procentų. Užtikriname gamtinių dujų tiekimą Lietuvos visuomenei ir pramonei. Per praėjusius metus priėmėm 14 SGD dujovežių, šiais metais - net 19. Augame kiekvienais metais.

Lyginant su Europa, turime vieną aukščiausių SGD terminalo panaudojimo rodiklių. Tai reiškia, kad net turėdami konkurentą "Gazprom", kuris tiekia dujas vamzdžiu pigiau, mūsų terminalo buvimas visai šaliai ir Baltijos regiono rinkai kuria praktinę komercinę naudą. Tokiu pajėgumu veikiantys terminalai būtų labai pelningi be jokios valstybės paramos. Sukurta nauda pasiekia vartotoją, nors ir tenka išgirsti, kad terminalas galbūt per didelis, tačiau faktai patvirtina, kad terminalas yra tinkamas Lietuvos ir regiono poreikiams.

Uosto direkcija kone kas mėnesį praneša apie naujus krovos rekordus. Kaip išlaikote tokius aukštus bendrovės klasikinės veiklos - naftos produktų krovos - rodiklius?

Ne paslaptis, kad naftos produktų krova sudaro didžiąją dalį KN pelno, todėl nuolat privalome ieškoti sprendimų, kaip dar labiau didinti savo konkurencinį pranašumą, kad ne tik išlaikytume, bet vis labiau gerintume gaunamus teigiamus veiklos rodiklius. Bendrovė aktyviai investuoja į infrastruktūros plėtrą ir jau šiandien investicijų dydis siekia daugiau nei 70 milijonų eurų. Nuolatos stebime klientų poreikius rinkoje, todėl tobuliname savo procesus, o tai partneriai labai vertina, nes gauna itin kokybišką paslaugą. Ne ką mažiau svarbu, jog yra vertinamas mūsų nepriklausomumas.

Šūkis "Kuriame nepriklausomybę" yra tinkamas ne tik Lietuvai, bet ir klientams. Viską sukuriame dėl savo kolektyvo - jis orientuotas į rezultatą. Žmonės siekia tikslo. Jie dirba ir savaitgaliais, ir naktimis. Daug kas priklauso nuo darbo atmosferos, o ją kuriame visi kartu. Didžiausias variklis eiti į priekį - rodomas pasitikėjimas mumis. Mus motyvuoja, kai Jūros šventės eisenose žmonės mums ploja. Tai yra tikrasis darbo pripažinimas. Tai daug svarbiau nei akcininko paskirta premija ar atlygis, kuris turi atitikti tavo kuriamą vertę.

Kartais girdime gyventojų skundus dėl neva iš uosto sklindančių kvapų. Kaip kovojate su šia, pasak kai kurių gyventojų, vis aktualesne problema? Kokias aplinkosaugos priemones diegia KN?

Tai yra opus klausimas. Viena iš svarbiausių bendrovės socialinės atsakomybės krypčių - aplinkosauga. Užtikriname priemones, kad galimai esami kvapai neviršytų sveikatai įtakos turinčių normų. Investuojame į technologinius sprendimus - turime rekuperatorių, detektorius, monitoringo sistemą. Situaciją stebime kiekvieną dieną. Norime žmonėms duoti atsakymą, todėl vadovaujamės faktine informacija. Yra minčių, kad kasdien situaciją galėtų stebėti ir patys žmonės.

Tačiau pažymėtina, jog galimų kvapų sklaida labai priklauso nuo oro sąlygų, nuo vėjo krypties. Dėl tam tikros vėjo krypties kvapą gali justi vienas ar kitas arčiausiai bendrovės esantis mikrorajonas. Turiu atsiprašyti, ir tai veikiausiai turėsiu daryti kiekvienais metais, nes visiškai išvengti kvapų nepavyks. Tikiuosi, kad diegiamos aplinkos apsaugos priemonės leis maksimaliai valdyti galimų kvapų sklaidą.

KN aktyviai veikia ir kitose sferose - prisideda prie SGD klasterio kūrimo, bendradarbiauja su universitetu. Kiek šiemet skyrėte dėmesio kitoms socialinėms veikloms ir iniciatyvoms? Kokie planai kitąmet?

Kalbant apie klasterį - unikalus projektas, kurį įgyvendiname Klaipėdoje. Klasterio organizaciją sudaro ne tik Lietuvos bendrovės, bet ir pasaulinio lygio korporacijos, kurios yra išsikėlusios itin ambicingus veiklos tikslus. Taip pat Lietuvoje yra įsteigta SGD platforma, kuri skatins pačios rinkos vystymąsi, galimybių komunikaciją pramonėje. Kaip jau minėjau, bendradarbiaujame su švietimo įstaigomis ir turime bendradarbiavimo sutartį ne tik su Klaipėdos universitetu, bet visai neseniai pasirašėme sutartį ir su ISM universitetu, kuris nagrinės SGD projektų valdymo praktiką. Norime gerąją praktiką ir patirtį skleisti bei dalytis su kitais. Šis darbas pavirs ne į pelną, o į tam tikrą valandų kiekį, kurį reikės skirti partneriams.

Turime skaidrų paramos projektų vertinimo procesą. Stengiamės prisidėti prie socialiai jautrių visuomenės sluoksnių, orientuodamiesi į Klaipėdos regioną. Neseniai pasirašėme paramos sutartį su "Neptūno" krepšinio klubu. Ji nėra didelė, bet esamoje sunkioje situacijoje komandai parama bus naudinga. Tikiu, kad jei ir buvo nesklandumų, jie išsispręs. Tos pergalės, kurias komanda pasiekė ir praėjusį, ir šį sezoną, įkvepia ne vieną klaipėdietį, suteikia pasididžiavimo jausmą.

Bendrovė taip pat skyrė paramą Vilniaus universiteto Teisės klinikai. Artimiausiu metu planuojama įsteigti prieigos atvirus punktus nemokamai teisinei konsultacijai. Turime daugybę paramos projektų, kurie viešai skelbiami - remiame teatrus, ligonines, biblioteką, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungą. Siekiame ir norime būti arti visuomenės, nebijome žvelgti į sritis, kurios reikalauja dėmesio ar spręsti problemas.