Palyginti, 2012 m. „Klaipėdos nafta“ priėmė 264 tanklaivius. 2013 m. tanklaivių atplaukė mažiau, tačiau dauguma jų buvo didelės talpos, siekiančios 115-155 tūkst. tonų. Pažymėtina, jog mažų tanklaivių atplaukia vis rečiau.
Prie „Klaipėdos nafta“ krantinių Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono leidimu gali švartuotis net 275 m ilgio ir 50 m pločio tanklaiviai. Palyginti, būsimosios Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo laivo-saugyklos ilgis 294 m, plotis 46 m.
Tai reiškia, jog Klaipėdos uostas ir bendrovė yra pajėgūs priimti tiek dydžiu, tiek tūriu stambius laivus, o klientams tai leidžia mažinti jūrinės logistikos sąnaudas.
„Išgilintas uosto kanalas, padidinta leistina laivų grimzlė prie bendrovės krantinių iki 13 m, operatyvus mūsų specialistų darbas bei efektyviai veikiančios technologijos – visa tai lėmė galimybę priimti stambesnius laivus. Akivaizdžiai matyti, jog jūrinėje logistikoje, kalbant tiek apie tanklaivius, tiek apie konteinervežius ar kitus laivus, krovinio transportavimui jie parenkami vis didesni“, - sako Rokas Masiulis, AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius.
Didžiausias tanklaivis, šiais metais atplaukęs prie bendrovės krantinių, buvo 274 m ilgio ir 158 tūkst. tonų talpos tanklaivis „SPYROS K“. Jis buvo ir vienas didžiausių įmonės istorijoje.
Valstybei priklauso 72,32 proc. „Klaipėdos naftos“ akcijų.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą