"Klaipėdos energija", didindama investicijas, planuoja statyti elektrinę.

Pagal patvirtintą investicijų planą centralizuotos šilumos tiekimo bendrovė "Klaipėdos energija" šiemet investicijoms planuoja skirti beveik 9,5 mln. litų - net 3,5 mln. litų daugiau nei investuota 2002 metais. Taip pat svarstomas naujos elektrinės statybos projektas.
Pasak "Klaipėdos energijos" generalinio direktoriaus Vytauto Valučio, daugiausia investicijų - beveik 5,5 mln. litų, šiemet numatyta skirti šilumos trasoms atnaujinti. Planuojama iki kito šildymo sezono pradžios atnaujinti apie 3 km magistralinių šilumos tiekimo trasų.
"Vienas didžiausių projektų vykdomas Baltijos ir Taikos prospektų susikirtimo rajone, kur jau klojami ypač dideli - 60 cm skersmens - vamzdžiai", - teigia V. Valutis.
"Klaipėdos energijos" vadovas pastebi, kad naujų trasų tiesimui naudojami pagal pasaulyje naujausią technologiją paruošti vamzdžiai. Jie yra padengti poliuretano izoliacija, todėl maksimaliai sumažinami šilumos nuostoliai, o vamzdžiuose įmontuoti davikliai labai tiksliai, net vieno metro tikslumu, leidžia nustatyti įtrūkimus.
"Naujieji vamzdžiai sumažins trasų eksploatavimo kaštus ir turėtų tarnauti iki 50 metų", - pastebi V. Valutis.
Anot jo, šiuo metu jau yra atnaujinta apie dešimtadalis pagrindinių uostamiesčio šilumos trasų.
"Statistika liudija, kad Klaipėdos šilumos vartotojai labai daug dėmesio skiria energijos taupymui - vien per 2002 metus centralizuotai tiekiamos šilumos suvartojimas sumažėjo apie 5 proc., nors vartotojų skaičius nesumažėjo", - sako V. Valutis. Pasak jo, "Klaipėdos energija" sieks efektyvinti savo veiklą mažindama sąnaudas.
Vilius Buinevičius, "Klaipėdos energijos" gamybos departamento direktorius, sako, kad siekiant taupyti elektros energiją šiemet praktiškai visiems neefektyviai dirbantiems siurbliams bus įrengti dažnio keitikliai.
"Įrengus dažnio keitiklį siurblio elektros sąnaudos sumažėja apie 40 procentų", - sako V. Buinevičius.
Jo teigimu, šiemet bus sumontuoti ir specialūs kondensatoriai, kurie leis geriau panaudoti reaktyvinę elektros energiją, o tuo pačiu sumažins bendrą elektros energijos sunaudojimą bendrovėje.
"Prisitaikydami prie garo vartojimo pokyčių, rajoninėje katilinėje Šilutės plente šiemet taip pat sumontuosime naują 10 tonų garo per valandą galingumo katilą", - žada V. Buinevičius.
Iki šiol minėtoje katilinėje mažiausias buvo 25 tonų galingumo garo katilas, tačiau Klaipėdoje sumažėjus garo paklausai jį naudoti tampa nebeefektyvu.
"Efektyviausia šilumą gaminti tik kaip šalutinį produktą, gaminant elektros energiją, - pastebi V. Valutis. - Todėl šiuo metu jau atliekama naujos kombinuotos elektrinės statybos Klaipėdoje studija".
Iki šiol Klaipėdoje elektros energiją gamina dar antrojo Pasaulinio karo laikais sumontuotos turbinos, kurios pagamina tik apie 8 proc. miestui reikalingos elektros energijos.
"Mūsų apskaičiavimais, šiluminės energijos poreikis Klaipėdoje per artimiausią dešimtmetį gali išaugti tik apie 10-15 proc., todėl pagrindinės įmonės investicijos ateityje turėtų būti skiriamos elektros energijos gamybai", - teigia V. Valutis.
Pasak jo, naujos elektrinės statyba galėtų kainuoti apie 60 mln. eurų (207 mln. litų). Dėl galimo finansavimo jau tartasi su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku. Investuoti yra pasirengusios ir 19,6 proc. įmonės akcijų valdančios Vokietijos energetikos kompanijos "Stadtwerke Leipzig" ir "Verbundnetz Gas".
"Visos planuojamos investicijos skirtos tam, kad ateityje, išaugus gamtinių dujų kainai, tai kuo mažiau atsilieptų parduodamos šilumos tarifui", - apibendrina V.V alutis.