Klaipėdos bedarbiai veržiasi į Norvegiją

Pasak Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktoriaus Andriaus Adomaičio, praėjusiais metais situacija, palyginti su 2009-asiais, buvo visai nebloga - bedarbių sumažėjo 11 proc., įdarbinimas išaugo 46 proc., 63 proc. daugiau užregistruota naujų darbo vietų. Šių metų pradžia rodo tokias pačias tendencijas.

Sėkmingai klostėsi įdarbinimo subsidijuojant, darbo įgūdžių įgijimo rėmimo, viešųjų darbų ir kitos programos, išskyrus susijusiąsias su neįgaliųjų įdarbinimu.

Nori į Norvegiją

Anot A. Adomaičio, problema esanti ta, kad darbdavys nenori mokėti daugiau nei minimalų atlyginimą. O bedarbiai greitai suskaičiuojantys, kas jiems geriau - iš įvairių pašalpų per mėnesį įmanoma surinkti ir iki 1500 litų "į rankas".

A. Adomaitis apgailestauja, kad vis daugiau jaunų žmonių, netgi moksleivių, domisi gyvenimo užsienio šalyse galimybėmis - tokia informacija teikiama darbo biržos EURES biure.

Paskutiniaisiais metais į emigrantų svajonių šalių sąrašo pirmąją vietą išstumdama Airiją bei Angliją šoktelėjo Norvegija - susidomėjimas ja išaugo apie 80 proc. Antroje vietoje - Švedija bei Danija, taip pat domimasi studijomis bei darbu Airijoje ir Anglijoje bei Vokietijoje. Pastarąja šalimi susidomėjimas taip pat auga.

Tuo tarpu dirbančių užsieniečių uostamiestyje nedaugėja. Anksčiau, anot A. Adomaičio, per metus būdavo išduodama ir po pusantro tūkstančio leidimų užsieniečiams dirbti Lietuvoje, o pernai - tik 300. Net 61 darbdavių prašymas buvo atmestas - Vyriausybė yra apibrėžusi profesijas, kurių atstovų Lietuvoje trūksta ir galima įdarbinti žmones iš kitur.

Daugiausia užsieniečių įdarbinama iš Ukrainos, Baltarusijos ir Kinijos. Populiariausia yra laivų statybos bei remonto sritis.

Pasak Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjo Arūno Džiugo, ir pernai, ir užpernai atskleistų nelegalaus darbo atvejų išlieka panašiai, tačiau tai nereiškia, kad tokių atvejų nepadaugėjo - tiesiog yra ribotas inspektorių bei patikrinimų skaičius.

Kalbėdamas apie nedarbo problemas, A. Džiugas atkreipė dėmesį į tai, jog dabar pasitaiko netgi šantažo atvejų - įpareigoti susitvarkyti darbo saugos reikalus įmonėje darbdaviai atkerta, kad skirs lėšų, bet tada atleis darbuotojų.

"Ar galima toleruoti saugos standartų sumažinimą, kad būtų išsaugotos darbo vietos? Aš manau, kad ne", - sakė A. Džiugas.

Nuostoliais dalijasi, pelnu - ne

Diskutuodami apie aukštą nedarbo lygį, darbdavių atstovai pastebi, jog mūsų šalyje darbo našumas esąs gerokai mažesnis nei kitose Europos valstybėse, o išlaidos atlyginimams sudaro nemažą kaštų dalį, taigi natūralu, kad krizės akivaizdoje našumas peržiūrimas ir darbuotojai atleidžiami.

---

"Jūs ne apie darbo našumą galvojate, o apie darbuotojų eksploataciją", - piktinosi profesinių sąjungų atstovai. Anot jų, daugelyje įmonių žmonės pasilieka padirbėti po darbo ar savaitgaliais. Būtent tai ir yra viena iš priežasčių, didinančių nedarbą.

Be to, užuot kalbėję apie "mistinių" naujų darbo vietų kūrimą, kuris spręstų nedarbo problemą, darbdaviai geriau tegul išsaugo esamas.

Tuo tarpu darbdavių atstovai atkreipia dėmesį, jog net ir didelis bedarbių skaičius neužtikrina, jog bus iš ko išsirinkti darbuotoją.

Pasak Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos vadovo Aro Mileškos, mažai žmonių moka dvi ar bent vieną užsienio kalbas ne buitiniu lygiu, o tinkamu dirbti su užsienio klientais. Be užsienio kalbos net ir pats geriausias atitinkamos srities specialistas darbo gali nesitikėti.

"Švietimo įstaigos neskiria dėmesio kalboms", - apgailestavo A. Mileška.

Tačiau profesinių sąjungų atstovai su jokiais darbdavių priekaištais sutikti nelinksta. Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža pateikia pavyzdį, kad didžiulį laivyną turintys norvegai, stokojantys jam darbuotojų piliečių, remia tam tikras jiems reikalingas mokymo programas Klaipėdoje ir pan.

Pasak profsąjungų atstovo Antano Barusevičiaus, pasiekia informacija iš bankų, kad įmonių indėliai išaugo milijardais litų, tačiau tik labai maža dalis didina darbuotojams algas.

"O kas būtų, jei įmonės su darbuotojais dalintųsi ne tik pelną, bet ir nuostolius?" - retoriškai paklausė A. Mileška, taip tik įpildamas žibalo į ugnį.

Profsąjungų vadovų teigimu, nuostoliai visada mielai užkraunami ant darbuotojų pečių - mažinamos algos, varoma nemokamų atostogų ir pan., tačiau, kai gaunama pelno, žmonės stumiami šalin. Be to, Europos šalyse esą įprasta, jog įmonės sąnaudos darbo užmokesčiui sudaro apie 40 proc., o pas mus ši dalis siekia apie 30 proc.