"Klaipėdos baldų" patirtis: energiją taupyti verta

Lietuvos išsikelti energijos taupymo tikslai ambicingi - iki 2020 m. planuojama sutaupyti beveik 12 TWh. Modernius sprendimus išbandęs verslas jau skaičiuoja ir naudą: ne tik sumažintas išlaidas, bet ir mažesnį neigiamą veiklos poveikį aplinkai, padidėjusį darbuotojų įsitraukimą. Pasitelkus efektyvius sprendimus ir iniciatyvas, šis tikslas yra pasiekiamas, tačiau būtinas daug energijos suvartojančių bendrovių indėlis.

Vienas iš naudą jau skaičiuojančių pavyzdžių - SBA grupei priklausanti bendrovė "Klaipėdos baldai", kurioje per metus sunaudojama apie 12 mln. kWh elektros energijos.

Pirmiausia - greiti sprendimai

"Klaipėdos baldų" technikos vadovas Darius Pilibaitis pripažino, kad iš pradžių buvo kilę klausimų, ar verta investuoti į energijos taupymą. "Darbo daug, o visoje sąnaudų struktūroje šios išlaidos sudaro gana nedidelę dalį", - tvirtino jis.

D. Pilibaitis pasakojo, jog energijos taupymo vajus "Klaipėdos balduose" prasidėjo daugiau nei prieš septynerius metus. Iki 2010-ųjų metų ieškota pigių, efektyvių ir greitai atsiperkančių sprendimų. Pirmiausia nuspręsta peržiūrėti esamas sistemas, pavyzdžiui, itin daug energijos vartojančią oro suspaudimo bei paskirstymo po fabriką sistemą ir pan.

"Vyko ūkiškas susitvarkymas - investuota į modernių kompresorių įsigijimą, į bendrą sistemą sujungti vamzdynai. Įdiegtas monitoringas ir automatinis valdymas leido gerokai sumažinti slėgį, o įrenginiai veikė tolygiau. Maža to, galiausiai atsirado galimybė patiems valdyti visą sistemą", - pasakojo jis.

Visgi D. Pilibaitis pripažįsta, jog šie pokyčiai buvo fragmentiški, dėmesį sutelkiant į labiausiai energiją vartojančius įrenginius. "Pirmojo etapo vaisiai baigėsi, tad teko ieškoti, kas parodytų, kuria kryptimi geriausia pasukti. Itin naudinga pasirodė esanti monitoringo sistema, leidusi sekti ne tik elektros energijos, tačiau ir vandens bei kitų išteklių vartojimo tendencijas. Pradėjome žiūrėti, kurie įrenginiai, atmetus anksčiau minėtas sistemas, elektros naudoja daugiausia. Paaiškėjo, jog net 40 proc. elektros sunaudoja dvi lakavimo linijos, o tiksliau - jų UV lempos, po kuriomis buvo džiovinami nulakuoti gaminiai", - atskleidė D. Pilibaitis.

Problema ta, jog jų buvo neįmanoma reguliuoti - nesvarbu, gaminys po jomis yra ar ne - jos veikė maksimaliu galingumu. Buvo priimtas sprendimas pakeisti senus transformatorius naujais - tokiu būdu atsirado galimybė reguliuoti lempas pagal poreikį. Tai buvo nemaža investicija - pakeista per 40 transformatorių.

[CITATA]

Moderniau pažvelgta ir į gamyklos apšvietimą. Vietoje anksčiau naudotų gyvsidabrio lempų atsirado mažai energijos naudojančias LED lempos. Be to, kai kuriose vietose, kur nereikalinga nuolat deganti šviesa, įdiegti judesio davikliai.

"Čia irgi suradome tam tikrų sprendimų - jei, pavyzdžiui, sandėlyje vaikšto žmogus, užsidega blankesnės šviesos. Važiuojant transportui jos įsižiebia ryškiau", - pasakojo D. Pilibaitis.

Pakeitė darbuotojų požiūrį

Didelis pokytis siekiant sumažinti energijos sunaudojimą įvyko 2014-ųjų paskutinėmis dienomis - "Klaipėdos baldai" pirmieji Lietuvoje įdiegė energijos naudojimo vadybos sistemą pagal ISO 50001 standarto reikalavimus.

Šio standarto taikymas lemia efektyvesnį turimų energijos išteklių naudojimą, mažina neigiamą poveikį aplinkai, mat organizacijos turi sukurti sistemas ir procesus, kad būtų pagerintas energetinis efektyvumas, įskaitant energijos našumą, naudojimą ir sąnaudas. Čia šnekama ne tik apie elektrą, tačiau ir kitų energetinių šaltinių - šilumos, kuro, vandens ir pan. - subalansuotą naudojimą.

Anot D. Pilibaičio, teko atlikti nemenkus darbus, ir vien parengti dokumentus čia neužteko.

"Teko sugrįžti keletą metų atgal ir išanalizuoti, kiek ir kokios energijos resursų daugiausia sunaudojame, identifikuoti tris svarbiausias energijos rūšis ir ieškoti būdų taupyti", - pasakojo technikos vadovas ir tvirtino, jog standarto diegimas leido aiškiau susidėlioti prioritetus.

Nuo tada į energijos taupymą pradėta žvelgti kompleksiškiau. Šiuo metu net nauja įranga perkama atsižvelgiant, kaip taupiai ji veikia. Maža to, investuota į pastatų apšiltinimą, pakeisti langai ir durys, taip pat pradėta stebėti, kiek ir kur sunaudojama daugiausia vandens, bei ieškoti sprendimai jį taupyti.

Ekonominė nauda. Augant gamybos apimčiai vienam kv. m produkcijos pagaminti per pastaruosius 6 metus sumažėjo:

AB "Klaipėdos baldai" direktorius Vidas Mišeikis pripažįsta, jog daugelis vėliau atsiradusių investicijų nebuvo iš tų, kurios greitai atsiperka. Maža to, teko įdėti nemenką indėlį mokant darbuotojus.

"Darbuotojus ne tik įtraukėme į mokymo programas, tačiau paprastais pavyzdžiais pradėjome rodyti, kiek elektros sunaudojama konkrečiai darbo vietoje ir kiek tai kainuoja. Patys žmonės buvo nustebę, kai pamatė, kiek kainuoja kiekviena minutė tuščiai dirbančių įrenginių. Žmones skatinome būti neabejingus - paliekant darbo vietą išjungti šviesas ir įrenginius, pranešti apie suspausto oro nuotėkius. Anksčiau galbūt nelabai buvo susimąstoma apie taupymą ir kiek tai kainuoja. Darbuotojus skatiname, kad jie patys siūlytų ir ieškotų būdų taupyti energiją", - tvirtino vadovas ir pridūrė, jog dabar gamykloje nepavyktų rasti žmogaus, kuris negalėtų pasakyti, kaip jis asmeniškai prisideda prie šio tikslo. Maža to, darbuotojai tausoti ėmė ne tik energiją, tačiau ir žaliavas, detales, įrankius.

Skaičiai akivaizdūs - 2014-aisiais vienam kvadratiniam metrui produkcijos pagaminti reikėdavo apie 4,4 kWh elektros energijos, o šiemet šis skaičius krito net iki 2,9 kWh. Panašiai ir su vandeniu - 2014-aisiais tūkstančiui kv. m produkcijos pagaminti buvo sunaudojama daugiau nei 4 kub. m vandens, o dabar šis skaičius vos perkopia 1.

"Svarbiausia, kad kasmet auga gamybos apimtis, daugėja užsakymų, tačiau bendros gamyklos energijos sąnaudos neauga, o vienam produktui pagaminti energijos reikia net mažiau nei prieš kelerius metus", - sakė V. Mišeikis.

Sustoti neketina

Savo pasiekimus fiksuoja ir jais džiaugiasi ne tik "Klaipėdos baldai", tačiau ir jų pagrindinis partneris - pasaulinis tinklas IKEA. Pagal jų rengiamą tvarios plėtros indekso reitingą bendrovė savo segmente pirmauja ir tarp viso pasaulio tiekėjų yra pirmajame penketuke.

"Skaičiuojame savo kaštus ir matome, jog pastaruoju metu diegiamos naujovės nėra iš tų, kurios greit ir užtikrintai atsiperka. Tačiau jei siektume sutaupyti tik pinigų, galėtume jėgas permesti į žaliavų sunaudojimo ar darbo kaštų sumažinimą. Tačiau mes puikiai suprantame, kad mūsų veikla lemia ateitį, ir mums ne tas pats, kas liks po mūsų, kokioje aplinkoje teks gyventi mūsų vaikams", - sakė V. Mišeikis.

Bendrovė ties užbaigtais darbais sustoti neketina. Anot D. Pilibaičio, toliau ketinama investuoti ir modernizuoti katilinę siekiant padidinti jos efektyvumą. Pastangas gyventi "žaliau" netrukus gali pamatyti ir miestiečiai - jei viskas vyks, kaip suplanuota, artimiausiais metais "Klaipėdos baldų" gamyklos stogus padengs saulės energijos kolektoriai.

"Anksčiau abejojome dėl tokios investicijos naudos, tačiau dabar matome, jog ji ne tik atsipirktų per penkerius metus, tačiau patys pasigamintume daugiau nei 5 procentus reikiamos elektros energijos", - atskleidė D. Pilibaitis.

"Klaipėdos baldų" vadovai neslepia, jog besistengdami patys laukia ir valstybinio požiūrio. Pavyzdžiui, Vokietijoje ISO 50001 standartą įsidiegusioms bendrovėms sudaroma galimybė susigrąžinti dalį už energiją sumokėtos sumos. Tenka pripažinti, jog Lietuvoje verslas nėra niekaip skatinamas taupyti energiją.

"Neužtenka pasakyti ir paprašyti. Valstybė turėtų planuoti, sudaryti veiksmų planą ir pati siūlyti priemones bendrovėms taupyti energetinius išteklius", - tvirtino D. Pilibaitis.

"Diskutuosime su ministerija"

Vitalijus PODERYS, Seimo narys, Energetikos komisijos pirmininkas

Energetikos ministerija su energetikos bendrovėmis pasirašė sutartis, kurių pagrindu bus siekiama efektyvinti jų klientų veiklą. Tačiau problema, jog nėra numatyta ekonominio mechanizmo ar skatinimo stambiosioms bendrovėms pačioms imtis energijos taupymo projektų. Tikimasi, jog į energijos naudojimo efektyvinimą investuoti pinigai grįš sutaupius.

Tačiau neatmetame jokių variantų, sieksime diskutuoti su ministerija ir galbūt rasime kitokių mechanizmų.