Klaipėdoje atliekų mokesčiai kitąmet nedidės

Situacija stabili

Jau penkerius metus vietinė rinkliava už atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos miesto gyventojams laipsniškai mažėjo. Pavyzdžiui, 2012 metais daugiabučių gyventojai mokėjo 1 eurą už m²,  2013 m. - 0,86 euro, o nuo 2015 metų, miesto politikų  sprendimu  pritaikius papildomą 5 proc. nuolaidą, – 0,82 euro už m².  Netgi šiemet, įvedus dvinarę rinkliavą, Klaipėdoje šie mokesčiai gyventojams nepadidėjo nė centu.

„Miesto Taryba lapkričio pabaigoje patvirtino rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą galutines kainas kitiems metams. Gera žinia visiems klaipėdiečiams, kad atliekų mokesčiai mūsų mieste ir 2018 metais nedidės“, - sakė Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos miesto meras.

Tuo tarpu, pagal oficialiai pateikiamus duomenis, kituose šalies didmiesčiuose mokesčiai už atliekas gyventojams kitąmet bus 11-16 proc. didesni nei Klaipėdoje.

„Įvertinant visas mokėtojų grupes, kurios po dvinarės rinkliavos įvedimo yra vienodos visoje šalyje, ir skaičiuojant bendras rinkliavos kainų kilimo tendencijas, Klaipėdoje situacija išlieka stabili. Mokesčiai nesikeis. Tačiau kituose miestuose matome kitokias tendencijas“, -  pasakojo Gintaras Žukevičius,  KRATC vietinės rinkliavos administravimo skyriaus viršininkas.

Remiantis jau paskelbtais ir prognoziniais savivaldybių skaičiavimais, kitąmet  didžiuosiuose Lietuvos miestuose rinkliavos augimas sieks nuo 15 iki 60 proc. Vilnius tik kitąmet ketina įsivesti rinkliavą už atliekas, tad sostinės gyventojai sulauks kitaip skaičiuojamo mokesčio, kuris irgi bus 11 proc. didesnis nei Klaipėdoje.

Sukurta efektyvi sistema

Nors šalyje brangsta paslaugos, didėja infliacija, valstybė didina sąvartyno mokesčius, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras yra sukūręs efektyvią atliekų tvarkymo sistemą, kuri leidžia nedidinti mokesčių klaipėdiečiams.

Klaipėdos miesto savivaldybė iš gyventojų bei verslininkų surinktų rinkliavos lėšų turi apmokėti įvairias paslaugas: atliekų surinkimą, atliekų sutvarkymą sąvartyne, sukurtos sistemos ir infrastruktūros išlaikymą.  Jei atliekų surinkimas visose šalies savivaldybėse kainuoja panašiai, tai Klaipėdos privalumas – pigus ir efektyvus atliekų sutvarkymas.

„Mūsų kasdienybė - viso Klaipėdos regiono senų uždarytų sąvartynų priežiūra, atliekų priėmimo aikštelių  administravimas, žaliųjų atliekų surinkimas ir kompostavimas, antrinių žaliavų rūšiavimas naujoje rūšiavimo gamykloje, nebetinkamų perdirbimui atliekų sudeginimas, naujų atliekų tvarkymo technologijų diegimas. Tai eiliniam žmogui nematoma ekologiško atliekų sutvarkymo proceso dalis, kuri reikalauja didžiausių finansinių sąnaudų“, - aiškino Ramunė Šličienė, KRATC Ekologinės infrastruktūros skyriaus viršininkė.

KRATC praktiškai nebelaidoja atliekų sąvartyne – ten patenka tik apie 10 proc. perdirbimui ar energijos gamybai nebetinkamų atliekų. Tuo tarpu kitose šalies savivaldybėse į sąvartynus nugula iki 50 proc. atliekų. O už kiekvieną į sąvartyną palaidotą toną tenka mokėti valstybinį „sąvartyno mokestį“. Dabar jis yra 3 eurai už toną, o kitąmet bus jau 5 eurai už toną.

„Klaipėda yra per žingsnį nuo žiedinės ekonomikos užduočių įgyvendinimo, kurias Europos Sąjunga norėtų pasiekti 2030 metais. Mes nebereikalingą atlieką arba išrūšiuojame ir perdirbame, arba ją sudeginame pagamindami šilumos ar elektros energiją. Paprasčiau sakant, nebereikalingą šiukšlę mes išnaudojame visu 100 procentu - paverčiame nekenksmingu šlako grumstu, kuris lieka po atliekų deginimo. Beje, šlakas nėra atlieka – jis gali būti panaudojamas kaip statybinė medžiaga, ir mes planuojame tai daryti 2019 metais“, - sakė Šarūnas Reikalas, KRATC direktorius.

Klaipėdos miesto perdirbimui netinkamų atliekų sudeginimo, išgaunant šilumą ir elektros energiją, kaina – mažiausia ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

Specialistų teigimu, vienos tonos atliekų sutvarkymo kaina Klaipėdoje kitąmet taip pat liks mažiausia šalyje – 79,34 euro už toną. Kai tuo tarpu kituose šalies didžiuosiuose miestuose ši paslauga kainuos nuo 94 iki 130 eurų už toną.