Klaipėdai vėl dalijami pažadai

Kiekvienas aukšto valstybės pareigūno apsilankymas Klaipėdoje tradiciškai pasibaigia pažadų žarstymu. Ne išimtis ir pirmadieninis premjero Algirdo Butkevičiaus vizitas uostamiestyje. Nors oficialus šio apsilankymo tikslas - dalyvavimas suskystintųjų gamtinių dujų terminalo krantinės betonavimo darbų pradžios ceremonijoje - miesto meras teigia nepraleidęs progos vėl aptarti svarbių uostamiesčiui infrastruktūros projektų finansavimo klausimo.

Tuo metu Kauno meras Andrius Kupčinskas pripažįsta, kad dažnai regionų prašymai iš valstybės biudžeto bei Europos Sąjungos struktūrinių fondų skirti finansavimą jiems svarbių projektų įgyvendinimui paskęsta tyruose. Todėl, kad regionų plėtra įgautų naują pagreitį, Kauno mero nuomone, reikėtų grįžti prie anksčiau buvusių planų perkelti dalį valstybės institucijų iš Vilniaus į kitus šalies miestus.

Trūkt už vadžių...

Pažadai, kad Klaipėdai svarbių infrastruktūros objektų įgyvendinimui reikalingos lėšos bus skirtos, žarstomi jau kurį laiką.

"Šių sankryžų (Baltijos pr.) rekonstrukcija turi būti prioritetinių projektų sąraše", - teigė dar praėjusių metų rugpjūčio pabaigoje Klaipėdoje apsilankęs premjeras. Beje, šio vizito metu A. Butkevičius "Vakarų ekspresui" žadėjo, jog konkretūs sprendimai dėl Baltijos pr. sankryžų rekonstrukcijos bus priimti per dvi savaites.

Tačiau praėjus mėnesiui po minėto apsilankymo "Vakarų ekspresui" pasiteiravus Vyriausybės kanclerio Almino Mačiulio, kas buvo padaryta ir nutarta dėl minėtųjų sankryžų rekonstrukcijos finansavimo, šis ėmė kalbėti abstrakcijomis.

"Dar tik tariamasi dėl 2014-2020 metų finansavimo Europos lygmeniu, tad kalbėti apie konkrečius finansavimo šaltinius dar negalime. Tačiau mes jau dėliojame finansavimo programą, manau, kad tikrai tai, kas sutarta, bus padaryta", - tąkart kalbėjo kancleris.

Negana to, jis pabrėžė, kad numatant finansavimą reikia vadovautis ir ekonominio naudingumo kriterijais - esą reikia paskaičiuoti, ar iš tikrųjų minėtose sankryžose yra tokie dideli transporto srautai, ar jie tikrai dar labiau padidės atsiradus Keleivių ir krovinių terminalui.

... vėl iš pradžių

Tai, kad konkretūs sprendimai dėl Baltijos pr. sankryžų rekonstrukcijos - tik kelių savaičių klausimas, premjeras teigė ir šio pirmadieninio vizito uostamiestyje metu.

"Kaip tik šiuo metu Susisiekimo ministerijoje yra ruošiama kelių priežiūros ir plėtros programa. Vasario viduryje ji bus pateikta Vyriausybei tvirtinti. Tikimės, kad visi Vyriausybės pažadai Klaipėdos miestui bus ištesėti", - žurnalistams sakė A. Butkevičius.

Pirmadienį vykusios spaudos konferencijos metu Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas taip pat teigė, jog viskas, kas buvo sutarta tarp miesto savivaldybės ir Vyriausybės, bus padaryta.

"Iš tikrųjų nebūtų galima sakyti, kad nepadaryta nieko. Jau pradėti darbai ir netrukus kasime kitą kapsulę pradėdami Baltijos pr. ir Minijos g. sankryžos rekonstrukcijos pirmą etapą. Tai pirmoji kregždė. Trys Baltijos pr. sankryžos yra vienas iš kertinių susitarimo tarp Vyriausybės ir savivaldybės taškų. Labai laukiu aiškumo šioje srityje. Neabejoju, kad jeigu premjeras tiesiogiai kuruoja šį klausimą, (Susisiekimo) ministerija tikrai ras resursų, reikalingų šių strateginių sprendimų įgyvendinimui. Reikia, kad tai būtų fiksuota tiek laiko, tiek galimų finansavimo šaltinių atžvilgiu", - sakė V. Grubliauskas.

"Šauksmas paskęsta tyruose"

Tai, kad šalies regionai ne visada susilaukia pakankamo sostinės valdininkų dėmesio, pripažįsta Kauno meras A. Kupčinskas.

"Palyginus su latviais ir estais, pas mus regioniniai centrai yra daug stipresni ekonomiškai, sukuria daugiau BVP. Bet reikia ir didesnio (centrinės valdžios) dėmesio šiems miestams. Kadangi regionų centrai yra dideli, todėl ir jų problemos yra didesnės. Tačiau dažnai regionų šauksmas paskęsta tyruose, o regioninė politika pas mus yra neišsiplėtojusi, - teigė A. Kupčinskas. - Nesinori svaidytis kaltinimais. Aišku, tų problemų visoje Lietuvoje yra labai daug bei yra didelių valstybinio masto projektų."

Kauno mero nuomone, Lietuvoje reikėtų grįžti prie anksčiau išsakytų minčių perkelti dalį valstybės institucijų iš Vilniaus į kitus regionus.

"Nebūtinai visos valstybinės institucijos turi koncentruotis vien tik Vilniuje. Apie tai jau buvo kalbėta, tačiau žengti konkrečių žingsnių nesiryžtama. Esant dabartinėms informacinėms technologijoms, manau, kad tai tikrai yra įmanoma. Nesakau, kad kažkuri ministerija turi persikelti. Yra juk aibė departamentų, kurie galėtų įsikurti arba Klaipėdoje, arba Kaune. Tai būtų naudinga to regiono plėtrai, jau nekalbant apie naudą susisiekimo atžvilgiu", - sakė A. Kupčinskas.