Klaipėdą gaubia bankrotų šleifas

Todėl verslas vis dažniau renkasi naujamiestį ir ypač Herkaus Manto gatvę, kuri yra atgijusi - čia jau netrūksta kavinių, žmones traukiančių parduotuvių.

Skolų nurašymas

UAB "Creditreform Lietuva" specialistai šių metų pradžioje paskelbė liūdną statistiką, jog Klaipėdoje verslininkai patiria daugiausiai nesėkmių. Reitinguota buvo 60 Lietuvos rajonų pagal tris kategorijas: bankrotų, turto areštų ir be darbuotojų likusių įmonių kiekį per visus 2015-uosius, kuris teko šimtui savivaldybėje veikiančių verslų. Klaipėdai šioje eilėje teko paskutinė 60 vieta. Beje, antrus metus iš eilės. Šalia Klaipėdos dugne atsidūrė Vilniaus rajonas ir miestas, Radviliškio ir Visagino (56) savivaldybės. Verslas pernai geriausiai gyvavo Birštone. Įkandin jo išsirikiavo Rokiškio, Druskininkų, Švenčionių ir Kaišiadorių rajonai. Įdomu, kad pajūrio kurortuose Neringoje ir Palangoje verslui sekėsi kur kas prasčiau nei kurortams prie mineralinio vandens šaltinių.

Tačiau UAB Klaipėdos administratorių biuro direktorius Tomas Malinauskas pažymi, kad dauguma bankrutuojančių įmonių, patekusių į statistiką, yra seniai veiklos nevykdančios įmonės.

"Pasikeitus bankroto bylų kėlimo tvarkai, pakeitus bankroto administratoriaus skyrimo tvarką, valstybinės įstaigos masiškai kelia bankroto bylas tokioms įmonėms ir tokiu būdu, galima sakyti, vyksta beviltiškų skolų nurašymas. Žinoma, dalis įmonių yra priverstos bankrutuoti ir dėl to, kad neprisitaikė prie pasikeitusių rinkos sąlygų ar stipresni užėmė jų vietą, o jie nesugebėjo prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos", - sakė specialistas.

Realūs, o ne "popieriniai" bankrotai, anot pašnekovo, pastaruoju metu dažniausiai pasitaiko statybų ir maisto pramonės sektoriuje.

"Tai tos statybinės kompanijos, kurios stačia galva nėrė į viešuosius pirkimus ir siekė gauti užsakymų, nepaisydamos to, kad iš anksto buvo matyti, jog jie bus nuostolingi. Sugriežtinus produkcijos vežimo sąlygas į kaimynines šalis kai kurie maisto pramonės gamintojai siekdami išgyventi konkuruoja tarpusavyje. Kai kuriems ta konkurencija, jei turi mažesnius rezervus nuostoliams padengti, būna pražūtinga. Vietoj to, kad patirdami sunkumus pasinaudotų galimybe kelti įmonei restruktūrizavimo bylą, pasiderėtų su kreditoriais dėl skolų grąžinimo grafikų ir tvarkos, jie tempia tą vežimą, kol visiškai save nualina ir bankrutuoja", - pasakojo administratorius.

Jo patirtis byloja, kad dažniausiai pasitaikančios bankroto priežastys yra savo galimybių (tiek finansinių, tiek profesinių) neįvertinimas, noras daryti tai, ko nemoka, ir nesąžiningo partnerio pasirinkimas.

Būtinas subsidijavimas?

Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos pirmininkė Reda Rimšaitė-Kovalenko sutinka, kad faktiniai skaičiai pesimistiškai nuteikia analizuojant verslo sąlygas uostamiestyje, tačiau jų nesuabsoliutina.

"Nuogi skaičiai gali labai iškraipyti tiesą, nes nežinome, kaip jie buvo gauti, kokio spektro, kiek ilgai ar trumpai gyvuojančios įmonės daugiausiai bankrutavo. Galbūt buvo skaičiuojamas bankrotų kiekis, tenkantis tos vietovės gyventojų skaičiui. Todėl statistikos viršuje atsidūrė kurortai - nedidelės gyvenvietės, turinčios mažai gyventojų, ir didelė verslo koncentracija, nes Vilnius, kuris, sutikime, tikrai klesti, pagal šią statistiką taip pat yra sąrašo uodegoje", - svarstė pašnekovė.

Analizuodama Klaipėdos senamiesčio verslo padėtį, R. Rimšaitė-Kovalenko pirmąja sunkumų priežastimi įvardino gyventojų mažėjimą, kuris reiškia susitraukusią vartotojų rinką ir sezoniškumą.

"Pastebėjau, kad vasarą retas kuris senamiesčio verslininkas skundžiasi, nes Klaipėda pasipildo atvykusiais žmonėmis, turistais, kurie palieka pinigus kavinėse, perka įvairias prekes, gyvena viešbučiuose. Sunkumų iškyla šaltuoju metų laiku. Tuomet verslininkus išties slegia didelės nekilnojamojo turto nuomos kainos, mokesčiai. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad senamiestyje dažniausiai kuriasi smulkieji verslai - tie, kuriems per brangios patalpos prekybos centruose, ir tie, kuriems netinka prekybos centro koncepcija. Tai nedidelės kavinės, unikalia produkcija, rankų darbo dirbiniais ir panašiais ne masinio vartojimo dalykais prekiaujantys žmonės, kuriems reikia nedidelių, kuo pigesnių patalpų. Norint paskatinti šį procesą, būtinas smulkiojo verslo subsidijavimas, ypač pagalba reikalinga naujoms, tik pradedančios savo veiklą įmonėms", - įsitikinusi pašnekovė.

R. Rimšaitė-Kovalenko džiaugiasi, kad Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjunga su Klaipėdos miesto vietos veiklos grupe baigia parengti jauno verslo subsidijavimo programą. Tikimasi, kad ji startuos vasarą ir paskatins verslo įmonių kūrimąsi senamiestyje.

Klaipėdietis verslininkas Marius, turintis keletą smulkaus verslo subjektų, susijusių su maistu, gėrimais ir viešuoju maitinimu, šiuo metu parduoda daugiau kaip trejus metus plėtotą restorano verslą.

"Pradėjome šį verslą todėl, kad norėjome investuoti pinigus. Sykiu stebėjome rinką, ir iš pradžių ji tikrai buvo palanki. Žlugdo mus labai aukštos patalpų nuomos kainos prekybos centre ir susitraukusi rinka. Vasarą, kai sugrįžta atostogų emigrantai, kurie pinigus leidžia neskaičiuodami, ir kai vietiniai atsipalaiduoja nuo žiemą slegiančių mokesčių, padėtis tampa geresnė. Iš tiesų mes žiemą merdime, o vasarą - gyvename. Čia - ne verslas. Neprisideda prie verslo klestėjimo ir mums taikomi dideli mokesčiai, nuolat per didinimąjį stiklą stebinčios veterinarijos ir kitokios tarnybos. Viską pasvėrę nusprendėme restorano verslą parduoti. Jeigu nepavyks - dar svarstome galimybę išsikelti į senamiestį, tačiau ne itin vilioja tai, kad senamiestyje barų paklausa yra tik savaitgaliais, naktimis. Be to, ir patalpų tinkamų šiuo metu nėra. O ten, kur siūloma, yra daug trūkumų, užblokuotas privažiavimas, blogas praeinamumas, nėra žmonių. Apskritai jeigu žmogus, kuris pradeda verslą ir neturi užnugario, kuris gelbėtų, jeigu nesiseka - tai net nesiūlyčiau pradėti", - sakė verslininkas.

Brangios ir per didelės patalpos

Nekilnojamojo turto agentūros "Oberhaus" 2015 m. gruodžio duomenimis, komercinio nekilnojamojo turto nuomos kainos trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose skiriasi nežymiai. Pastebima tendencija, jog Vilniaus ir Kauno centre patalpų nuoma kainuoja brangiau nei senamiestyje. Klaipėdoje senamiestis kaip atskiras teritorinis vienetas neišskirtas, tačiau naujamiestyje patalpas išsinuomoję verslininkai teigia, jog čia kainos - žemesnės. Kita problema, su kuria susiduria verslininkai, norintys įsikurti senamiestyje - komercinei veiklai tinkamų nedidelio ploto patalpų trūkumas.

Internetinėje svetainėje skelbiu.lt nuomai siūlomos daugiausiai didelės, maždaug 200 kv. m patalpos. Pavyzdžiui, suremontuotos komercinės-administracinės paskirties 283 kv. m patalpos Tiltų gatvėje kainuoja 1 640 Eur/mėn. Toje pačioje gatvėje esančiame prekybos centre "Kiras" 200 kv. m dydžio patalpos nuomojamos už 1 800 Eur/mėn., Kurpių gatvėje 204 kv. m dydžio patalpos su vitrininiais langais kainuoja 1 158 Eur/mėn., 62 kv. m administracinės patalpos Tomo gatvėje nuomojamos už 520 Eur/mėn. tačiau yra trečiame aukšte.

Palyginimui - Vilniaus senamiestyje, Vokiečių gatvėje, 160 kv. m patalpos nuomojamos už 3 200 Eur, Gedimino prospekte, priešais Seimą, galima išsinuomoti 91 kv. m patalpas už 1 500 Eur per mėnesį.

Centras - patraukliau už senamiestį

"Svarbiausia yra tikėjimas tuo, ką darai, gerai apgalvota verslo koncepcija, stipri rinkodara ir nuoširdumas", - sako Viktorija ir Tadas, kurie prieš pusketvirto mėnesio atidarė naują "butiką", prekiaujantį autoriniais lietuvių dizainerių drabužiais ir iki šiol jokių sunkumų nepajuto.

Klaipėdiečiai verslininkai džiaugiasi, jog per tokį trumpą laiką pavyko pasiekti tikslinę auditoriją, ją sudominti ir palaikyti apyvartą sausį to paties lygio kaip ir lapkritį. Tiesa, patyrę verslininkai, prieš atidarydami naują verslą, priėmė ne vieną drąsų bei rizikingą sprendimą.

"Pastebėjome, kad susidomėjimas lietuvių dizainerių kuriamais darbais auga, nes jie išsiskiria originalumu ir aukšta kokybe. Sutinku, kad senamiestis geriausia vieta "butikams", tačiau ne Klaipėdoje. Mes patys gyvename senamiestyje. Turėjome dizaino studiją Didžiojoje Vandens gatvėje, tad puikiai žinome, kokios ten yra patalpų nuomos kainos. Be to, mūsų senamiestyje yra itin daug eismo apribojimų, klientai negali atvykti automobiliu, neturi kur jį pastatyti. Šie argumentai nukreipė mūsų žvilgsnius į naujamiestį. Herkaus Manto gatvė atgijusi, čia daug kavinių, parduotuvių, kuriose mėgsta lankytis žmonės. Be to, čia pat yra net keletas automobilių stovėjimo aikštelių šalia prekybos centrų", - vardino centro pranašumus Viktorija.

Informacija

Nekilnojamojo komercinio turto nuomos kainos
Klaipėdos centre (senamiestis neišskirtas) - nuo 5,2 iki 11,6 Eur už kv. m per mėnesį.
Vilniaus senamiestyje - nuo 5,8 iki 15 Eur už kv. m, centre (pirmame aukšte) nuo 7,2 iki 16 Eur.
Kauno senamiestyje nuo 5,2 iki 10 Eur už kv. m, centre nuo 5,8 iki 13 Eur.