Klaipėda - energetikų taikiklyje

Kaip neatskiriama dujų terminalo dalis matoma dujotiekio Jurbarkas-Klaipėda statyba. Šiuo metu jau statoma Bitėnų skirstykla, kurios dėka bus panaikinta energetinė Klaipėdos izoliacija - elektra Vakarų Lietuvai bus tiekiama tik per Lietuvos teritoriją, o ne per Kaliningradą kaip dabar. 2011-2013 metais ketinama įgyvendinti dar vieną grandiozinį projektą - Klaipėdos-Telšių elektros perdavimo liniją, kuri būtina sujungiant Lietuvos elektros rinką su Skandinavija.

Dujotiekio finansavimas "kabo"

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad tarpžinybinė darbo grupė nusprendė, jog geriausia vieta suskystintų dujų terminalui yra Kiaulės Nugaros sala pietinėje Klaipėdos uosto dalyje. Kaip vienas iš šios vietos pasirinkimo argumentų minėtas ir tas faktas, kad nuo salos yra trumpiausias ir lengviausiai įveikiamas atstumas prisijungiant prie magistralinio dujotiekio.

Iki šiol dujos uostamiesčiui tiekiamos magistraliniu dujotiekiu Panevėžys-Šiauliai-Klaipėda. Minėtos darbo grupės ataskaitoje rašoma, kad vertinant pagal suvartojamus dujų kiekius pagrindiniai vartotojai yra įsikūrę šalies rytinėje ir centrinėje dalyse, o dujotiekio pralaidumas iš Klaipėdos rytų kryptimi šiuo metu yra "labai ribotas, t. y. siekia 0,6 kub. m dujų per metus". Teigiama, kad dėl šios priežasties reikia nutiesti dujotiekio atšaką Klaipėda-Jurbarkas, kuri "sustiprintų Lietuvos dujų sistemą vakarinėje šalies dalyje bei ją užžiedintų, o dujotiekio pralaidumas būtų apie 2 mlrd. dujų per metus".

Tuo metu bendrovė "Lietuvos dujos" šio dujotiekio nauda vadina tai, kad jis padidintų gamtinių dujų tiekimo saugumą ir patikimumą Vakarų Lietuvos vartotojams. Be to, atsirastų galimybė dujofikuoti greta magistralinio dujotiekio išsidėsčiusias Tauragę, Šilalę, bei Šilutę.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas dujotiekio nuo Tauragės iki Klaipėdos specialųjį planą patvirtino rugsėjo pabaigoje. Tada jis tvirtino, jog "Lietuvos dujos" prašo Vyriausybės padengti pusę šio projekto vertės.

Tuo metu "Lietuvos dujos" akcentuoja, kad minėtasis projektas yra įtrauktas į Nacionalinę energetikos strategiją.

"Siekiant išvengti perdavimo tarifo vartotojams padidėjimo, įtraukiant projektą į minėtą strategiją, tiek Seimas, tiek Vyriausybė numatė pusę visų reikalingų projekto investicijų finansuoti Europos Sąjungos fondų lėšomis", - teigia "Lietuvos dujų" atstovė spaudai Sigita Petrikonytė-Jurkūnienė.

Skelbiama, kad šio projekto vertė gali siekti apie 160 mln. litų.

"Vertindami šio projekto svarbą, iki metų pabaigos rasime finansavimo šaltinį", - rugsėjį tikino ministras A. Sekmokas.

Tačiau, anot S. Petrikonytės-Jurkūnienės, įmonė kol kas apie finansavimą žinių neturi.

Paklaustas, ar jau rastas finansavimo šaltinis, energetikos ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Kęstutis Jauniškis apsiribojo lakoniška fraze: "Bus padaryta viskas, kad dujotiekis būtų nutiestas iki suskystintų dujų terminalo darbo pradžios."

Savo ruožtu "Lietuvos dujos" tikina, kad nuo finansavimo gavimo dienos šį projektą galėtų įgyvendinti per 2,5 metų.

Klaipėdos situacija - unikali

Kur kas sklandžiau juda elektrikų darbai, susiję su Klaipėdos regionu. Jau šių metų gale turėtų būti pradėta eksploatuoti Bitėnų elektros skirstykla, kuri nutrauks energetinę Klaipėdos izoliaciją.

"Elektros generacijos šaltiniai koncentruoti centrinėje ir rytinėje Lietuvos teritorijoje, o Vakarų Lietuva didžiąją dalį energijos gauna aukštos įtampos elektros perdavimo oro linijomis. Ties Bitėnais šios linijos iš Lietuvos suka į Kaliningrado srityje esančią elektros skirstyklą, todėl Klaipėdos kraštui elektra tiekiama naudojant elektros įrenginius, kurie yra ne Lietuvos teritorijoje. Niekur kitur Lietuvoje panašios situacijos nėra. Pastačius Bitėnų skirstyklą, elektra Vakarų Lietuvai bus tiekiama tik per mūsų šalies teritoriją", - pasakojo projektą įgyvendinančios bendrovės LITGRID Komunikacijos skyriaus vadovė Vilija Railaitė.

Bitėnų skirstyklos projekto vertė - 16 mln. litų. Statybos, kurias vykdo AB "Empower", prasidėjo šį rugpjūtį, jos turi būti baigtos iki gruodžio 31 d.

Telšių jungtis - dėl povandeninio kabelio

Klaipėda figūruoja ir dar viename grandioziniame projekte, pavadintame "NordBalt". Jo metu nuo 2013-ųjų iki 2016 metų sausio Baltijos jūros dugnu iš Klaipėdos į Nybro (Švedija) numatoma nutiesti apie 450 km ilgio elektros kabelį, įjungsiantį Lietuvos energetinę sistemą į Šiaurės Europos elektros rinką. Preliminari projekto kaina - 552 mln. eurų.

Tam, kad sujungus tinklus su Švedija tinkamai funkcionuotų Lietuvos elektros tinklų sistema, anot V. Railaitės, turi būti pastatyta Klaipėdos-Telšių elektros perdavimo linija. Be to, teigiama, kad ši beveik 90 km ilgio 330 kV elektros oro linija "pagerins Vakarų Lietuvos aprūpinimo elektra patikimumą, užtikrins sistemos stabilumą, sudarys sąlygas rinkos plėtrai". Šiuo metu tarp Telšių ir Klaipėdos driekiasi tik 110 kV linija, o 330 kV įtampos tinklas pajūrį jungia tik su Sovetsku.

Numatoma šios linijos statybos darbų vertė - apie 69 mln. Lt. Visus rangos darbus numatyta atlikti 2011-2013 metais.

"Jau atliktas poveikio aplinkai tyrimas, patvirtintas specialusis planas, šiuo metu rengiamas techninis projektas. Patvirtinus techninį projektą bus skelbiamas konkursas rangos darbams", - pasakojo V. Railaitė.

DARBAI. Per spalį Bitėnuose atlikti visi Klaipėdą nuo energetinės izoliacijos išvaduosiančios skirstyklos pamatų klojimo ir montavimo darbai, o lapkritį numatyta atlikti elektros įrenginių montavimo darbus.