Kiniškas šlamštas lietuvius vis dar vilioja

Europos vartotojų apsaugos pareigūnai pernai iš Europos prekybos centrų šalino begalę nekokybiškų ar sveikatai kenksmingų prekių - nuo sulankstomų vaikiškų kėdučių, netinkamos cheminės sudėties batų iki nuodingų žaislų bei odą dirginančių medžiagų. Nustatyta, kad daugiausia tokių prekių gamino Kinijoje registruotos bendrovės.

Aptiktos kenksmingos produkcijos kiekis Europoje sparčiai auga, nors dar pernai tokių gaminių užregistruota vos 200.

Dažniausiai netinkamais pripažįstami drabužiai ar žaislai (25 proc.), elektriniai prietaisai, mobilieji telefonai (9 proc.), transporto priemonės (7 proc.) ar kosmetika (4 proc.). Apie 64 proc. kenksmingų ar pavojingų prekių atkeliauja iš Kinijos, Honkongo, todėl ES regionas daug dirba su šalies gamintojais ir šiems aiškina atskirus galiojančių nuostatų punktus.

Drabužiai gali ir kenkti

Vilniaus dailės akademijos Kostiumo dizaino katedros vedėja Jolanta Vazalinskienė teigė, jog nekokybiškų drabužių dėvėjimas, kaip ir nekokybiškas maistas, kenkia sveikatai.

„Oda yra didžiausias žmogaus organas. Ir jeigu šį organą dengiame visą dieną nekokybiškais rūbais, juos dėvime daugybę metų, tai yra tas pats, kaip po truputį gerti nuodus. Taigi turime ir pasekmių: odos egzemas, limfos sutrikimus. Žmonės, deja, apie nekokybiškų drabužių poveikį organizmui dar nedaug žino, - kalbėjo J.Vazalinskienė. - Drabužiuose gali būti labai stiprūs dažai, arba pats pluoštas apdorotas tam tikrais chemikalais, o jautresnis žmogus labai greitai į tokius dalykus sureaguoja.”

Pasak jos, neverta kaltinti žmonių, esą jie per mažai domisi drabužių kokybe, tiesiog, kitaip nei ant maisto produktų, ant drabužių mažomis raidelėmis nėra nurodyta, iš kokių konkrečiai medžiagų pagamintas ir kaip apdorotas rūbas.

„Mes ant maisto produktų smulkiu šriftu skaitome sudėtį ir sprendžiame, pirkti ar ne, o ant rūbų etikečių išsamios informacijos nėra. Nežinome, kokiu toksikozės lygiu drabužis apdorotas. 100 proc. ekologiškų drabužių nėra, yra tik, galima sakyti, mažiau kenksmingi. Ir čia reikia kalbėti ne apie medžiagą, o apie jos apdorojimą. Žmonės džiaugiasi įsigiję drabužį, kuris nesilamdo, tai pagalvokime, kodėl jis nesilamdo? Yra specialūs chemikalai, kurie drabužį padaro nelamdų”, - kalbėjo specialistė.

J.Vazalinskienė teigė, jog lietuviški gaminiai iš tiesų yra kokybiški, tačiau tai labai priklauso nuo to, kokią žaliavą lietuviai perka.

„Lietuvoje yra mažesnis gaminių apdorojimas, nes pirmiausia mes tradiciškai mažiau naudojame chemikalų. Jeigu yra ekologiškas ūkis, tai ir produkcija turi būti ekologiškai apdorota. Tačiau šiais laikais linas perkamas iš kitų šalių. Deja, Lietuvoje linininkystės pramonės nebėra, nes nebėra dotacijų linams auginti”, - atkreipė dėmesį ji.

Anot ekspertės, žmonės pirkdami pigiai ir daug nekokybiškų prekių daug vartoja, o didelis vartojimas skatina neekologišką aplinką. Tokiai aplinkai meškos paslaugą daro ir greitoji mada.

Dėl imitacijos

XX a. pradžioje vieno kostiumo vienam vyrui užtekdavo visam gyvenimui. Dabar kostiumai irgi nėra labai madingi, būtų galima jų ir mažiau turėti, bet jie greitai praranda vaizdą, kelnės nusitrina ir žmonės vėl perka. Anglijoje yra tokios siuvimo meistrų dirbtuvės, kur kostiumas, pasak pačių kūrėjų, turi būti nelyginamas. Nes vyriškas kostiumas tokios geros kokybės ir taip gerai pasiūtas, kad jo lyginti tiesiog nereikia.

„Kiniškas prekes žmonės perka dėl jų pigumo. Kinai moka kopijuoti tam tikrus prekės ženklus. Ir žmonės, kurie nori įgyti tam tikrą statusą, kad jie nešioja „ala kažkokį vardą”, tai perka. Tai žmonės imitatoriai, - sakė J.Vazalinskienė. - Jeigu asmuo nešiotų kokybiškus drabužius iš geros žaliavos, jam reikėtų visko mažiau.”

Ji akcentavo, kad vartotojo pasirinkimas, ką jis pirks, pirmiausia priklauso net ne nuo finansinės padėties, bet nuo požiūrio.

„Vidaus rinkoje žmonės turi labai atsakingai ir kokybiškai dirbti, kad vartotojas rinktųsi ne kinišką, o savą produkciją. Manau, kad kiniškų gaminių bumas pasaulyje ateityje bus dar didesnė problema, tačiau, pavyzdžiui, aš renkuosi kad ir brangesnį, bet ekologišką maistą, drabužius, ir man yra tas pats, kas yra parduotuvėje dar. Jeigu mes nenorėsime sirgti, visada galvosime, ką perkame. Galbūt tada ir kinai siūlys kokybiškesnes prekes”, - svarstė J.Vazalinskienė.

Atneša ir padirbinių

Sostinės centre dirbantis batsiuvys Aleksandras „Vakaro žinioms” pasakojo, kad žmonės atneša taisyti nemažai brokuotų batų, neretai garsių avalynės firmų padirbinių, kurie galimai gaminti kinų.

„Buvo atėję klientų, batus įsigijusių ir užsienyje. Tačiau irgi padirbinius. Lietuva nėra išimtis, nekokybiškos avalynės galima nusipirkti bet kur. Būna tokių batų, kur net aš negaliu atskirti, čia tikra oda ar ne, - tikino batsiuvys. - Vienas dalykas yra kiniškos prekės, kitas dalykas - žmonių nemokėjimas pasirinkti avalynės, juk reikia paisyti ir šalies klimato sąlygų, kraštovaizdžio. Pavyzdžiui, Lietuvoje vaikščioti su batais, turinčiais odinį padą, nepraktiška, nes toks padas labai greitai susinešioja mūsų sąlygomis. Jie ne mūsų orams pritaikyti.”

Pasak Aleksandro, žmonės dažniausiai batus atneša paklijuoti, pakalti.

„Aš pats batus perku turguje, einu jau į nuolatinę vietą, štai lenkiškus kiaulės odos už 200 litų nusipirkau ir jau ketvirtus metus aviu. Kol kas neprireikė taisyti”, - rodydamas į nešiojamus batus sakė Aleksandras.

Audrius RUDYS, ekonomistas:

- Kinijos rinka yra žiaurus dalykas, - taip sakė amžiną atilsį Julius Veselka. Jo prognozėmis Kinija sužlugdys vietinį verslą, o kai jis žlugs, vartotojui neliks nieko kito, kaip tik rinktis kinišką prekę. Toks scenarijus realus Lietuvoje?

- Toks scenarijus jau vyksta. Užtenka pasižiūrėti, kas apskritai vyksta Europoje, joje mažėja gamyba, taigi ekonomikos struktūriniai pokyčiai vyksta jau kurį laiką. Gamyklos uždaromos, gamyba perkeliama į kitas šalis - ten, kur gerokai pigesnė darbo jėga. Kapitalas tai daro todėl, kad nori didesnių pelnų. Čia yra dėsninga laisvos prekybos, kuri vyksta pasaulyje, pasekmė. Jeigu ir toliau bus palaikoma laisva prekyba, šie procesai vyks. Ir šie procesai yra didžiulė bomba po europinės civilizacijos pamatais.

Kokią prekę pirkti, yra kiekvieno vartotojo pasirinkimas. Tie, kurių gyvenimo nevaržo piniginiai ištekliai, gali rinktis ką nori. O tie, kurie gyvena „nuo iki”, tiesiog neturi pasirinkimo. Jeigu jie pradės pirkti brangesnius ir kokybiškesnius daiktus, pagamintus Europoje, tiesiog negalės patenkinti kitų savo poreikių.

- Tačiau ar ne natūralus pirkėjo noras bent jau nekenksmingą sveikatai prekę įsigyti? Faktai rodo, kad kiniškos prekės net vaikams neretai būna nesaugios. Ar gamyboje neegzistuoja elementaraus žmogiškumo principai?

- Kinijoje prieš kelerius metus apsinuodiję vaikišku maistu mirė keli tūkstančiai vaikų. Manau, kad šioje šalyje eksportuojamoms prekėms nėra ypatingos priežiūros. Patys importuotojai turi stebėti, kad neparsivežtų prekių neatlikdami išankstinių tyrimų, galbūt ne kiekvienos partijos, bet bent jau atrankiniu būdu.

- Tačiau ar prekybininkai tuo suinteresuoti?

- Manau, kad jie vos ne šimtu procentų nesuinteresuoti. Nes kiekvienas tokių prekių radimas kainuoja, nes reikia išimti iš rinkos, grąžinti iš ten, kur paėmei, o kitas dalykas, tai kenkia reputacijai.

- Kokia jėga galėtų šalyje išspręsti prekių padirbinių problemą?

- Valstybė, kuri iš tikrųjų rūpintųsi savo piliečiais, jų sveikata, tuo, kad jie nebūtų apgaudinėjami, o gautų tai, kas siūloma jiems reklama. Turi aktyviai veikti kontrolės institucijos. Tačiau tol, kol visuomenėje bus įsivyravusios liberalios idėjos, tol tokia situacija ir truks.

Faktai

2012-2013 m. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba rinkoje nustatė 10 atvejų, kai nustatyti nesaugūs maisto produktai iš Kinijos, pvz., šaldytose braškėse nustatyta tarša - Noro virusas, razinose - pesticidas, gliaudytuose žemės riešutuose - mikotoksinas ir kt.

Statistika

Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos (VNMPI) 2013 metų gaminių rinkos kontrolės ataskaitos duomenimis, daugiausia keliančių pavojų gaminių pernai buvo pagaminta Kinijoje - 73,5 proc., Lenkijoje - 6,7 proc., Rumunijoje - 4,4 proc., Rusijoje ir Malaizijoje - po 2,9 proc., Ukrainoje, Suomijoje, JAV, JAE, Baltarusijoje, Lietuvoje ir nenustatytos kilmės šalyse - po 1,5 proc.

Daugiausia gyventojai skundžiasi dėl elektrotechnikos gaminių, ne išimtis ir praėjusieji metai - dėl šios rūšies gaminių VNMPI gavo net 1064 skundus, tai yra apie 35 proc. visų skundų. Antrąją vietą užima odos gaminiai ir avalynė - 728 skundai (24,1 proc.), trečiąją - tekstilės gaminiai (228 skundai, arba 7,6 proc. visų skundų).

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“