„Swedbank“ paskelbė pernai Lietuvoje uždirbęs 85 mln. eurų pelno, SEB - 62,1 mln. eurų, DNB - 19,3 mln. eurų, „Danske Bank“ - 14,3 mln. eurų. Kiek bankai pelno uždirbo iš viso, dar nėra aišku, nes ne visi paskelbė savus rezultatus. Tačiau skubėti džiaugtis dėl to, kad valstybės biudžetas gaus daug pelno mokesčio, yra per anksti. Belieka prisiminti, kad, pavyzdžiui, 2012 m. bankai sumokėjo vos 11 mln. litų pelno mokesčio už 2011-uosius, nors 2011-aisiais jų pelnas siekė 1,1 mlrd. litų. Paaiškinimas buvo paprastas: esą bankai perkėlė 2009-2010 m. patirtus nuostolius bei atsidėjo atidėjinių „blogoms“ paskoloms, o nuo atidėjinių pelno mokestis taip pat nemokamas. Paradoksas, tačiau du didžiausi Lietuvoje veikiantys bankai (SEB ir „Swedbank“), 2011-aisiais kartu uždirbę 970 mln. litų, pelno mokesčio sumokėjo vos... 3 tūkst. litų. Kitaip tariant, net mažesnę nei vidutinę algą uždirbęs Lietuvos gyventojas pajamų mokesčio sumokėjo daugiau nei du milžiniški bankai pelno mokesčio.
Ar šiemet bankai valstybės biudžetui bus dosnesni? Lietuvos bankų asociacijos vadovas S.Kropas to negalėjo užtikrinti.
„Taip, kai kurie bankai jau yra padengę visus 2009-2010 m. patirtus nuostolius. Bet ne visi. Todėl jie nuostolius ir vėl perkels. Tačiau tiksliai nežinau, koks mokėtinas pelno mokestis, nes dar ne visi bankai paskelbė savo finansinius duomenis“, - sakė S.Kropas.
S.Kropas atskleidė, kad bankai nuo mokesčių Lietuvoje išsisuka ne tik perkeldami nuostolius ar pasinaudodami atidėjiniais, bet ir kitais būdais. Pavyzdžiui, Lietuvoje dirbantys SEB ir „Swedbank“ savo pirminiams bankams yra mokėję didžiulius dividendus.
„Dividendų gavėjai yra akcininkai, dauguma jų ne rezidentai. Kadangi mokesčius nuo dividendų pajamų moka fizinis asmuo, natūralu, kad mokesčius jis sumoka ne Lietuvoje, o savoje šalyje“, - neslėpė S.Kropas.
Nuo atidėjinių pelno mokestis irgi nemokamas. Kiekvienas bankas turi milijonus eurų atidėjinių. Mat pasirodo, kad atidėjinį galima paskirti paskolai, kuri pripažįstama bloga. Bloga paskola galima pripažinti bet kokią paskolą, jei mokėjimas vėluoja 90 dienų ir daugiau. Ir atidėjinys formuojamas ne kelių mėnesių įmokai, o visai konkretaus žmogaus paskolai!
„Tačiau bankai negali kada užsimanę paskolos paskelbti bloga. Yra Lietuvos banko nustatytos taisyklės ir kontroliuojama, kaip tų taisyklių laikomasi“, - tvirtino S.Kropas.
B.Bradauskas į biudžeto įplaukų surinkimą žvelgia optimistiškai.
„Mūsų komitetas kiekvienam bankui yra išdėliojęs, kiek nuostolių jie gali perkelti. Tų nuostolių jau beveik nebeliko, todėl dvejus pastaruosius metus nebe po kelis šimtus litų sumoka, o po kelis milijonus litų. Šiemet irgi turi nemažai sumokėti. Mes griežtai tikrinsim, kad neišsisukinėtų nuo pelno mokesčio, kad neformuotų beprasmių atidėjinių. O ir Lietuvos banke yra atskira Priežiūros tarnyba. Bankai „durniaus“ nebepavolios, kaip anksčiau“, - užtikrino B.Bradauskas.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą