Keptuvę darbe plovė "savanaudiškais tikslais"

Tokių ir panašių istorijų turi išklausyti Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) tarnautojai, nes darbuotojai dažnai verčiami prisiimti visą kaltę sau, kad nenukentėtų darbdavys. Mat pagal įstatymus, nustačius, kad darbuotojas nukentėjo atlikdamas "savanaudiškus" darbus, tyrimas nutraukiamas.

"Per pastaruosius penkerius metus šis paminėtas atvejis Klaipėdoje buvo pirmasis, kai bandyta įrodinėti, jog darbuotoja nukentėjo dėl savanaudiškų paskatų", - vakar vykusiame Trišalės tarybos posėdyje pastebėjo VDI Klaipėdos skyriaus vedėjas Arūnas Džiugas.

Pasak jo, dažniausia nelaimingų įvykių darbe priežastis - rizikos neįvertinimas bei darbdavio aplaidumas.

Nors pastaraisiais metais Klaipėdoje ženkliai sumažėjo įmonių bei darbuotojų skaičiai, nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta dar labai daug.

"Pavyzdžiui, 2007 metais Klaipėdoje buvo įregistruota net 22 tūkstančiai įmonių. Dabar jų tėra per 8 tūkstančius, o nelaimingų atsitikimų darbe skaičius sumažėjo neženkliai", - pastebėjo A. Džiugas.

Kadangi pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje įvyko nemažai nelaimingų atsitikimų statybų bendrovėse, net keli iš jų baigėsi darbuotojo mirtimi, inspektoriai nuo spalio 7 dienos pradėjo organizuoti reidus į statybvietes.

"Pažeidimų randame daug - darbuotojai dirba be šalmų, nėra reikiamų aptvėrimų. Darbdaviai vėliau aiškinasi, kad trūksta lėšų, todėl esą ir neįstengia aprūpinti darbuotojų saugos priemonėmis", - pasakojo A. Džiugas ir priminė, kad ši akcija vyks iki spalio 28 dienos.

VDI Klaipėdos skyriaus veiklos zonoje yra visa Klaipėdos apskritis, tačiau inspektoriams tenka konstatuoti, kad daugiausia nelaimingų įvykių darbo vietose įvyksta pačiame uostamiestyje.

Nelaimingų atvejų skaičiumi pirmauja apdirbamoji gamyba - pernai šioje veiklos srityje įvyko 121 nelaimingas atsitikimas (vienas jų baigėsi mirtimi), šiemet - jau 76 nelaimingi atsitikimai. Taip pat nemažai tokių įvykių nutinka transporto įmonėse, statybose, didmeninės bei mažmeninės prekybos įmonėse, švietimo bei medicinos įstaigose.

"Ligoninėse fiksuojamas didelis tokių įvykių skaičius vien todėl, kad šioje srityje dirba labai daug žmonių", - komentavo A. Džiugas.

Be kita ko, jis minėjo, kad pernai vienas mirtimi pasibaigęs įvykis užfiksuotas net švietimo srityje - nuskendo Neringos sporto mokyklos pedagogas, buriavimo treneris.

Iš viso praėjusiais metais VDI Klaipėdos skyrius užfiksavo 256 nelaimingus atsitikimus darbe, 3 iš jų buvo mirtini. Šiemet iki spalio 17 dienos užregistruoti 167 atvejai, 2 iš jų - mirtini. Daugiausia darbe nukenčia vyrai.

"Deja, tenka konstatuoti, kad girtavimas darbo vietose dar yra opi problema. Kas trečias žuvęs darbo vietoje žmogus buvo neblaivus", - akcentavo A. Džiugas ir priminė, kad nustačius, jog nukentėjusysis buvo neblaivus, dažniausiai tai traktuojama kaip nedraudiminis įvykis.

Trišalės tarybos nariai labiausiai domėjosi kiek nelaimingų įvykių nutinka žmonėms vykstant į darbą arba namo. Pasak A. Džiugio, tokių įvykių skaičius nemažėja, nepaisant to, kad miesto tvarkymui skiriama vis daugiau lėšų. Daugiausia žmonių gatvėse nukenčia šaltuoju metų laiku dėl slidžios dangos.

Trišalė taryba nusprendė teikti miesto Tarybai rekomendacijas, kad žiemos metu būtų kreipiamas dar didesnis dėmesys gatvių ir šaligatvių priežiūrai. Be to, žadama siūlyti Saugaus eismo komisijai atlikti tyrimą, kad būtų nustatyta, kuriose miesto vietose įvyksta daugiausia nelaimingų atsitikimų.