Kelius gydys nuo plonumo

Tą paskatino tyrimo metu nustatyti faktai: per praėjusius kelerius metus net 80 proc. atvejų rangovai pasinaudojo normatyvuose nurodyta didžiausia leistina kelio dangos storio nuokrypio riba, kuri siekė beveik 10 cm. Paskaičiuota, kad kelininkams paklojus vos 1 km 9,8 cm plonesnės 8 m pločio asfalto dangos buvo galima uždirbti 57 tūkst. 70 eurų.

"Nuokrypių galėjo būti dėl netobulos technikos, neprofesionalaus darbo ar technologinių ypatybių. Tačiau daugeliu atvejų įtakos turėjo teisės aktų spraga, kuria pasinaudojus buvo galima sumažinti rangovo sąnaudas visiškai legaliai, tiesiog klojant plonesnę asfalto dangą ar kelių statybai naudojant netinkamas medžiagas, - sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis. - Situacija pakeista - Susisiekimo ministerijos inicijuoti norminių aktų pakeitimai užkirs kelią tokio pobūdžio piktnaudžiavimui ir valstybei daromai žalai."

Naujuose reikalavimuose numatytas didžiausias leistinas asfalto dangos storio svyravimas - tik 3,4 cm. Tai neišvengiama dėl technologinių, reljefo ir kitų kelio asfaltavimo darbų ypatumų. Tačiau šiuo atveju rangovas, norėdamas sutaupyti kelio tiesimo sąnaudas šios nedidelės paklaidos sąskaita, rizikuos ją viršyti ir patirti nuostolių - neatitinkančią nustatytų normatyvų asfalto dangą kelininkai turėtų tiesti iš naujo.

2012-2016 m. valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros plėtrai ir priežiūrai buvo skirta 1,14 mlrd. eurų. Už šias lėšas įrengti 1 tūkst. 807 kilometrai - nutiesti nauji keliai, rekonstruotos, atnaujintos kelio dangos, asfaltuoti žvyrkeliai.

VšĮ Kelių ir transporto tyrimo institutas, 2013-2016 m patikrinęs remonto ar rekonstrukcijos darbų kokybę 64-iuose 245 km ilgio keliuose, kurių vertė 188 mln. eurų, nustatė, kad danga buvo "ploninta" 27 keliuose. Tai sudaro 42 proc. per šį laikotarpį patikrintų kelių. 17-oje iš 64 objektų (27 proc.) buvo absoliučiai pasinaudota leistinos kelio dangos nuokrypio riba, 34-iuose objektuose (53 proc.) - iš dalies, ir tik 13-oje objektų (20 proc.) paklota danga atitiko projekte numatytus parametrus.

R. Masiulio teigimu, kelio dangos storis - tik dalis problemos. Kilus abejonėms, ar rangovai visada naudoja tinkamas medžiagas, į pagalbą pasitelktas nepriklausomas valstybių, kur keliai nebyra, auditas. Dar šią vasarą užsienio akredituotose laboratorijose bus atlikti visapusiški tyrimai ir nustatyta, ar kelio konstrukcijai įrengti panaudoti statybos produktai atitinka tiekėjų pateiktų produktų atitikties deklaracijų, atitikties sertifikatų ir Lietuvoje akredituotų laboratorijų bandymų protokolų duomenis. Auditai taip pat bus atlikti ir anksčiau įrengtuose ruožuose.

Kelių statybų skaidrumui didinti nuo rugsėjo bus privaloma naudoti elektroninį statybos darbų žurnalą, kurį informacinėje sistemoje LAKIS įsipareigojo sukurti Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Žurnale turės būti nuolat nurodomi visi su kelių statybos darbais susiję duomenys.

Tai leis užtikrinti statybos rangovo ir techninio prižiūrėtojo atsakomybę, pagerinti atliekamų darbų kontrolę. Visoms naujoms rangos sutartims jį bus privaloma pildyti nuo gruodžio 1 d.