Kas padidintų motyvaciją rūšiuoti atliekas?

Klaipėdos universitete vykusio VšĮ "Mes darom" ir UAB "Ekokonsultacijos" organizuoto susitikimo su gyventojais metu VšĮ "Mes darom" projektų vadovas Karolis Sargūnas pateikė gyventojų apklausos rezultatų duomenis, rodančius, kad 18,7 proc. Lietuvos gyventojų, nerūšiuojančių atliekų, teigė to nedarantys, nes neturi ekonominės motyvacijos.

UAB "Ekokonsultacijos" projektų vadovės Ingos Silvestravičiūtės teigimu, kitų apklausų rezultatai parodė, jog dauguma žmonių už atliekų tvarkymo paslaugas sutiktų mokėti tik 10 proc. daugiau nei moka dabar, jei būtų sukurta nauja ir nuo atliekų kiekio skaičiuojama mokėjimo sistema.

"Turi būti padaryta motyvacinė sistema, kad gyventojai norėtų palaikyti švarų miestą. Vien tik pilietiškumo jausmo čia neužtenka", - tvirtino viena minėtame susitikime dalyvavusi klaipėdietė.

Ji akcentavo ir tai, kad Klaipėdoje, skirtingai nei Vilniuje ar Kaune, nėra PET pakuočių supirkimo punktų.

"Įdiegus tokią sistemą Klaipėdoje būtų daug švariau", - mano ji.

Visgi UAB "Ekokonsultacijos" vadovė Lina Šleinotaitė-Budrienė užsienio patirtimi (rakinamomis konteinerių aikštelėmis, šiukšlių svėrimu) besidalinančius miestiečius įspėjo, kad bet kokia nauja apskaitos administravimo sistema kainuoja ir gali kirsti per kišenę.

Žinia, Vyriausybė jau patvirtino metodiką, pagal kurią kiekviena savivaldybė turi įsivesti dvinarę rinkliavą. Ją sudarytų vadinamasis abonentinis mokestis už visą infrastruktūrą (konteineriai, rūšiavimo linijos, atliekų išvežimas) ir kintantis mokestis, priklausantis nuo to, kiek žmogus išmeta grynųjų atliekų, kurios nebetinkamos rūšiuoti ir perdirbti.

L. Šleinotaitė-Budrienė mano, kad savivaldybėms susitvarkyti su iškeltais tikslais gali būti sunku dėl per mažo bendradarbiavimo su gamintojais ir importuotojais. Ji netiki, kad valdžia gali sukurti efektyvesnę sistemą nei verslininkai, kurie yra įpratę skaičiuoti kiekvieną centą. Tačiau specialistė pripažino ir tai, jog nėra tikra, ar Lietuvoje yra tinkama gamintojų ir importuotojų kontrolė.

Pasak moters, privalo būti sukurta tokia sistema, kuri atsakomybę užkrautų ant visų pečių po lygiai. Gyventojų pareiga - rūšiuoti ir išmesti atliekas į skirtingus konteinerius, o gamintojų ir importuotojų - paėmus iš piliečių pinigus, kuriuos jie sumoka pirkdami prekes, sukurti savo atliekų surinkimo sistemą, nemokamą vartotojams. Savivaldybė esą turi organizuoti tik tų atliekų, kurių nebeįmanoma perdirbti, surinkimą, nuvežimą iki sąvartyno ar deginimo vietų.

Informacija

2012 m. bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) atliktas atliekų sudėties monitoringas parodė, kiek ir ko yra gyventojų išmetamose atliekose. Biologiškai skaidžių atliekų rasta per 42 proc., popieriaus, kartono - per 11 proc., plastiko, įskaitant pakuotes, atliekų - kone 13 proc. Nemažai - per 6 proc. - rasta stiklo atliekų ir t. t. Rasta net pavojingų atliekų, tiesa, nedaug - 0,5 proc.
Žinant, kad vidutiniškai klaipėdietis per metus išmeta apie 400 kg atliekų, buvo apskaičiuota, kiek vidutiniškai superkamų antrinių žaliavų galima surinkti ir parduoti supirkėjams. Tuometiniais KRATC skaičiavimais, jei gyventojas metus kruopščiai rūšiuotų antrines žaliavas ir nuvežtų jas supirkėjui, pavyktų sutaupyti tik 7 proc. rinkliavos sumos.
Gegužės pradžioje Seimas priėmė Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kuriomis nuo 2016 m. vasario bus įvesta privalomo užstato už vienkartines pakuotes sistema. Nuo tada gamintojai ir importuotojai, išleidžiantys į vidaus rinką alų, alaus kokteilius, sidrą, alkoholinius kokteilius ir nealkoholinius gėrimus (gaiviuosius gėrimus, stalo vandenį, girą), natūralų mineralinį vandenį, šaltinio vandenį, fasuotą geriamąjį vandenį, sultis ir nektarą, supakuotus į pirminę vienkartinę stiklinę, plastikinę ar metalinę pakuotę, didesnę nei viena dešimtoji litro talpos, bet mažesnę nei trys litrai, privalės imti užstatą už šią pakuotę.