Karpymo politika Lietuvoje

Remiantis vasario pabaigoje paskelbtais „Eurostat“ duomeninis, 2011 m. Lietuvos ekonomika išaugo 5,8 proc.  Jeigu duomenys pasitvirtins, ši Baltijos šalis atsidurs ant aukščiausios Europos Sąjungos augimo pakylos, beveik keturis kartus viršydama savo partnerių ir visos euro zonos narių BVP augimo vidurkį, kuris tesiekia vos 1,5 proc. Valdžios atstovai šiuos skaičius aiškina išaugusiu vidaus vartojimu. Būtent taip krizės metu buvo atkurta užsienio prekybos ir pramonės – dviejų istoriškai svarbiausių vietos ekonomikos sektorių – pusiausvyra.

Lietuva – viena iš ES valstybių, skaudžiausiai pajutusių susitraukusios pasaulio ekonomikos padarinius, patyrusi didelį kapitalo nutekėjimą ir bankų sistemos krachą. 2008 m. šalies Vyriausybė nusprendė įgyvendinti griežtą taupymo ir ekonominės pertvarkos programą. Buvo apkarpyti viešojo sektoriaus atlyginimai, sumažinti tiesioginiai mokesčiai, padidintas PVM, pailgintas pensinis amžius, apkarpytos socialinės išlaidos, sukurta lankstesnė darbo rinka ir supaprastinta įmonių steigimo tvarka.

Šiomis priemonėmis yra tęsiamos Lietuvos vyriausybių  pastangos užbaigti buvusios sovietinės respublikos perėjimą iš centralizuotos ekonomikos į laisvosios rinkos ekonomiką. Įgyvendinus tokią „šoko terapijos“ programą, 2009 m. šalies BVP smuko 14,8 proc., tačiau jau 2010 m. buvo fiksuojamas 1,4 proc. augimas. Panaši programa šiuo metu yra vykdoma tose ES valstybėse, kurios turi rimtų viešojo sektoriaus deficito ir mokumo problemų.

Paskutinį 2011 m. ketvirtį pasirodė lėtėjimo požymių – BVP išaugo tik 4,4 proc. Tai akivaizdus sulėtėjimas, lyginant su trečiuoju ketvirčiu, kai Lietuva pagal ekonomikos augimo mastą buvo antroji ES. Vis tik didžiausią nerimą kelią pramonės produkcijos – sektoriaus, sudarančio penktadalį visos šalies ekonomikos – smukimas 2,1 proc. Tai didžiausias kritimas nuo 2010 m. sausio. Pagrindinė tokių svyravimų priežastis – pasaulinės prekybos recesija ir  ES valstybių narių skolų krizės.

2012 m. prognozės ne tokios optimistinės, bet jos vis tiek viršija Europos vidurkį. „Eurostat“ prognozuoja, kad BVP augimas turėtų sudaryti 2,3 proc., palyginti su 0 proc. augimu ES ir 0,3 proc. nuosmukiu euro zonoje. Analitikų ir Vyriausybės manymu, augimas sieks 2–2,5 proc. ir priklausys nuo pagrindinių prekybos partnerių situacijos. Paradoksalu, tačiau didžiausia Lietuvos eksporto dalis tenka ne kuriai nors Europos Sąjungos valstybei, o Rusijai (15 proc.), o importas iš šios šalies sudaro 32 proc. Dar vienas svarbus veiksnys  – tolesnė skolų krizės ir finansinių sunkumų raida. Patvirtintais Briuselio duomenimis, 2010 m. biudžeto deficitas siekė 7 proc. BVP, palyginti su 2009 m. užfiksuotais 9,5 proc.

Remiantis neoficialiomis prognozėmis, 2011 m. biudžeto deficitas turėtų sudaryti 5,7 proc. BVP. Viešojo sektoriaus skola 2011 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje siekė 37,6 proc. BVP. Teoriškai šie rodikliai leidžia lengviau atsikvėpti, tačiau viskas priklausys nuo situacijos tarptautinėje rinkoje.