Kaip išvengti šilumos kainų kilpos (II)

2008-10-01 12:00

Toks gyvenimas

Vienas iš šiuo metu labiausiai propaguojamų būdų taupyti brangstančią šilumos energiją - daugiabučių namų renovacija. Tačiau ir šis būdas neretai tampa tikru išbandymu šeimoms, kurios yra verčiamos dar giliau lįsti į bankų kišenes.

Renovuotų uostamiesčio daugiabučių
bendrijų pirmininkų teigimu, nebuvo nė vieno atvejo, kad renovacijai namo gyventojai pritartų iškart ir vieningai. Tačiau visų balsai ir nėra būtini. Remiantis galiojančia tvarka, užtenka, jog pasiūlymui pritartų 51 proc. bendrijos narių - butų savininkų.

Nepritarusiems nelieka nieko kita, kaip pakeisti savo sprendimą, tačiau gali būti, jog ateityje tokiems gyventojams bus suteikta galimybė už renovaciją nemokėti. Seimo narys Julius Veselka siūlo papildyti Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo projektą nauja nuostata. Norint ateityje daugiabutyje atlikti darbus, nesusijusius su pastato privalomaisiais reikalavimais, siūloma gauti visų būstų savininkų sutikimą.

Jei visų savininkų sutikimo nebūtų, tokie darbai galėtų būti atliekami tik tada, jei nesutikę juos apmokėti savininkai būtų atleidžiami nuo finansinių įsipareigojimų.

"Jei ima lašėti pro prakiurusį namo stogą, sulūžta durys, tuomet prie remonto turi prisidėti visi namo gyventojai, bet jeigu vieni nori gyventi šilčiau, o kitiems patinka vėsiau, pastarųjų negalima versti apmokėti renovacijos. Tada tie, kurie turi pinigų, tegu renovuojasi savo dalį - pusę namo, atskirus įėjimus į namą, bet negalima versti prie renovacijos prisidėti kiekvieną - tuos, kurie gyvena sunkiai, nepasiturinčiai. Mes juos priverčiame mokėti, o jie nemoka, nes neturi pinigų, kaupiasi skolos, žmonės iškeldinami iš butų", - savo pasiūlymą komentavo J. Veselka.

Jis įsitikinęs, kad dėl tokios pataisos daugiabučių renovacijos procesas nesutriktų.

Be paskolos

Atnaujinti namą gyventojams galima ir be paskolos - tereikia susitarti su investuotojais dėl papildomo aukšto pristatymo, už kurį mainais būtų atnaujinamas senas daugiabutis. Tačiau toks būdas Lietuvoje nepopuliarus.

Priežastys - biurokratiški įstatymai, neigiama gyventojų nuostata ir - "nuvažiuojantis traukinys", tiksliau, praėjęs pats tinkamiausias laikas pasinaudoti investuotojų pasiūlymais. Be to, šis būdas aktualesnis didmiesčiuose ir labiau taikomas mažesniems nei 5 aukštų namams - tuomet name nereikia įrengti lifto.

Šia galimybe susidomėjo ir šalies valdžia. Aplinkos ministerijos (AM) nurodymu, miestų savivaldybės dar šiemet turėtų išstudijuoti galimybes tankinti ir aukštinti jau esamus kvartalus. Esą pardavus ant senų daugiabučių atsiradusius naujus butus būtų padengiamos renovacijos išlaidos.

Anot AM sekretorės Jūratės Juozaitienės, mūsų šalies miestų ir miestelių gyvenamųjų kvartalų apgyvendinimo tankis nėra labai didelis, todėl planingai juos plėtoti dar yra galimybių.

Klaipėdos miesto savivaldybė šio pasiūlymo greičiausiai iš viso nesvarstys. Vyriausiasis miesto architektas Almantas Mureika tikina, jog atlikus klaipėdiečių apklausą, buvo išsiaiškinta, jog miestiečiai labiau pageidauja vaikų žaidimų, sporto aikštelių ir vietos statyti automobiliams, o ne dar labiau sutankintos aplinkos.

Anot jo, daugiabučių kiemų teorinė studija nepadidins - dabar jie ir taip grūste prigrūsti automobilių, tad papildomi butai tik dar labiau apsunkintų situaciją. Laisvesnės teritorijos, kur būtų galima tankinti užstatymą, mieste būtų galima surasti nebent 10 proc. ir tai - tik naujai formuojamuose kvartaluose.

"Mums reikia konkrečių projektų, pavyzdžiui, tipinis renovacijos projektas, duodamas gyventojams, būtų kur kas naudingesnis", - yra sakęs A. Mureika.

Anot jo, uostamiestyje žmonės namus atsinaujina sutikdami su virš jų daugiabučių esančių palėpių didinimu. Tiesa, tikėtis rimtos modernizacijos tokiais atvejais neverta. Dažniausiai yra atnaujinami namų fasadai, pastatas pasipuošia nauju stogu, sutvarkomos, išdažomos laiptinės.

Klaipėdoje - nė vieno

Klaipėdos savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo Vidimanto Trimonio teigimu, uostamiestyje nėra nė vieno namo, kuris būtų atnaujintas pristačius papildomą aukštą.

"Per 18 darbo metų į mane dėl to nesikreipė nė vienas investuotojas, nors pokalbių apie tai būta. Manau, jog gyventojai tiesiog neranda kompromisų su verslininkais. Gali būti, kad investuotojai, paskaičiavę naudą, patys šios minties atsisako", - svarstė V. Trimonis.

Tuo tarpu aplink Klaipėdą suradome ne vieną tokiu būdu atnaujintą namą. Pavyzdžiui, Nidoje jų yra net 4, po vieną - Gargžduose ir Priekulėje.

Nidoje stovinčių senų namų renovacija Taikos gatvės gyventojai susirūpino dar 2000 metais. 4 namų gyventojai su investuotojais sudarė jungtinės veiklos sutartis, pagal kurias investuotojai atnaujino daugiabučių fasadus ir inžinerinius tinklus, apšiltino sienas, pakeitė langus. Visi šie darbai gyventojams buvo atlikti mainais už galimybę pakeisti stogą šlaitiniu ir įrengti mansardą su papildomu gyvenamuoju plotu, kuris pereina statybininkų nuosavybėn.

Prieš pradedant įgyvendinti šiuos projektus, buvo rengiamos koncepcijos, tartasi su Savivaldybe ir su architektais.

Susidūrė su biurokratija

Gargžduose bendrovė "Idmava ir partneriai", atlikusi statinio ekspertizę dėl apkrovų didinimo ir parengusi sklypo priskyrimo esamam pastatui detalųjį planą, Vingio g. 2 gyvenamąjį namą iš keturaukščio vadinamojo lakūnų bendrabučio pavertė moderniu penkių aukštų daugiabučiu su mansarda.

Nors šiandien šiuo namu džiaugiasi gyventojai ir pati bendrovė, sėkmingai pardavusi mansardinius butus, jos direktorius Vaclovas Macijauskas prisimena, jog biurokratinės kliūtys kainavo daug nervų ir ne vienerius metus darbo.

Pavyzdžiui, Vingio g. 2 daugiabučio projektas užtruko beveik trejus metus - didžiąją laiko dalį pasiglemžė privalomų procedūrų įgyvendinimas. Sulaukus visų gyventojų pritarimo, paaiškėjo, kad aplink senos statybos daugiabutį nebuvo suformuotas žemės sklypas. Kai bendrovė kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybę Gargžduose ir pradėjo rengti techninę dokumentaciją, išlindo dar viena bėda - pasirodo, daugiabutis buvo tiesiog apibrėžtas raudonomis linijomis, todėl teko rūpintis ir detaliuoju planu. Papildomas, bet būtinas darbas atėmė dar metus.

"Dabar gyventojai reikalauja daugiau, nei mes galime pasiūlyti. Pavyzdžiui, jie nori, kad iš esmės atnaujintume šildymo sistemą, butuose pakeistume radiatorius. Už vieną papildomą aukštą pageidauja absoliučiai atnaujinto namo. Mums tai daryti neapsimoka - per brangu, todėl susitarti nepavyksta", - dar vieną priežastį įvardijo V. Macijauskas.

Nors šiandieninė situacija atrodytų nepalanki statybinėms organizacijos, "Idmava ir partneriai" nežada sustoti - jau susitarta su kai kurių Klaipėdos apskrities miestelių gyventojais dėl dar kelių daugiabučių modernizavimo mainais už statinių aukštingumo didinimą.

Nesugundė

74 daugiabučius namus administruojančią bendrovę "Gargždų butų ūkis" ši praktika paskatino tokią galimybę pasiūlyti ir kitiems gargždiškiams. Deja, Vingio g. 2 daugiabučio pavyzdys daugumos nesugundė.

"Gargždų butų ūkio" vadovas Olegas Velkas prisipažino, kad atnaujinant daugiabutį tarp gyventojų ir verslininkų buvo įsiliepsnojęs didžiulis konfliktas. Dėl to, jog darbų rangovai laiku neuždengė stogo, lietus kiaurai permerkė visus butus. Gyventojai pareikalavo piniginių kompensacijų, verslininkams kišenę paplonino ir nauja elektros instaliacija, kurią teko keisti visame name.

Iš visų 74 senų Gargždų daugiabučių renovuotis sutiko tik vienas.

O. Velko teigimu, investuotojai sutiko rekonstruoti daugiabutį tik tuo atveju, jei gyventojai prie modernizacijos prisidės patys - pasiims paskolą daliai renovacijos darbų.

"Patrauklu, bet nepopuliaru"

Juozas ANTANAITIS, Lietuvos daugiabučių namų savininkų bendrijų federacijos prezidentas

Vilniuje pačiame centre tokio tipo renovacijų esu pastebėjęs, bet mažuose miesteliuose vargu ar gyventojams kas nors siūlys tokius mainus.

Žmonės turėtų įsitikinti, ar iš tiesų pastato modernizacija vyksta sąžiningai, kitaip galima susidurti su rimtomis bėdomis - tapti naujus aukštus jiems virš galvų lipdančių statybininkų įkaitais.

Nuo gyventojų priklauso ir rezultatai - už kiek sudaromi mainai. Derėtų reikalauti kiek įmanoma daugiau - ne vien stogo remonto už papildomą aukštą, nes naujai pastatyti butai bus parduodami už dideles sumas.

Pasisakyčiau už priverstinę senų namų modernizaciją. Lietuvai tiesiog nėra kitos išeities - juk renovuoti visus senus daugiabučius mes įsipareigojome stodami į Europos Sąjungą. Tą turime padaryti iki 2020 metų, antraip mums taikys sankcijas už įsipareigojimų nevykdymą. Galiu drąsiai sakyti, kad po 12 metų mūsų valdžia susidurs su labai rimta problema - vėluojame tragiškai.

Statistika