Kainų skirtumai: Klaipėdoje - brangiau nei Amsterdame

Žinia, didžioji dalis pirmąją 2015-ųjų dieną "Vakarų ekspreso" viename Klaipėdos prekybos centre kalbintų trumpam į tėvynę paviešėti grįžusių emigrantų tikino, kad įvedus Lietuvoje eurą labai aiškiai matyti, jog čia maisto produktų kainos nė kiek ne žemesnės nei svetur, o kai kurių - netgi didesnės. Esą baigėsi tie laikai, kai grįžę į tėvynę daugelis prisikraudavo pilną bagažinę ar krepšį maisto produktų, kad galėtų parsivežti į svečią šalį.

Tad "Vakarų ekspresas" paprašė Vokietijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje bei Nyderlanduose gyvenančių lietuvių nupirkti tokį pat maisto pirkinių krepšelį, kokį įsigijome ir Lietuvoje. Žinant, kaip skiriasi atlyginimai Vakarų Europoje ir tėvynėje - vaizdelis nekoks. Dar labiau glumino teiginiai, kad kainos ten per keletą metų kilo kone dvigubai, tad esą ir lietuvių laukia tas pats.

"Siaubas, kas jūsų laukia", - vadovaudamiesi kitų šalių patirtimi nieko gero nežada svetur gyvenantys tėvynainiai.

Tačiau vieno iš prekybos tinklų užsakymu atliktas bei užvakar paviešintas tyrimas rodo, kad Lietuva yra trečia Europoje šalis pagal pigumą, lyginant populiariausių prekių kainas. Mažesnės jos esą tik Bulgarijoje ir Lenkijoje.

Mūsų parduotuvės - prabanga

Sausio viduryje kreipėmės į užsienyje gyvenančius draugus bei pažįstamus ir paprašėme nupirkti atsitiktine tvarka parinktus 5 maisto produktus: litrą pieno, pakelį sviesto, dešimt kiaušinių, pusę kepaliuko duonos bei pakelį makaronų.

Prašymas buvo vienas - prekes pirkti panašaus lygio prekybos centre ir rinktis vidutinio brangumo produktus - ne brangiausias, bet ir ne akcijines prekes. Taip pat paprašėme paminėti, kiek jų šalyje kainuoja degalai, puodelis kavos, bokalas alaus.

Įdomu tai, kad daugelis emigrantų pripažino, jog tokie prekybos centrai, kurie daugeliui lietuvių yra kasdienybė, užsienyje vertinami kaip prabangūs, kuriuose lankosi toli gražu ne kiekvienas. Pavyzdžiui, Amsterdame gyvenanti Simona, už anksčiau išvardintą pirkinių krepšelį sumokėjusi mažiau nei Lietuvoje - 5,13 euro, tikino, kad sugebėtų įsigyti šias prekes ir perpus pigiau, jei būtų nuėjusi, kaip įprasta, "pas turkus".

Ką parodė čekiai?

Klaipėdoje, prekybos centre "Iki", už minėtas prekes sumokėjome 5,55 euro. Londone toks pat pirkinių krepšelis kainavo kiek daugiau - 5,44 svaro, arba 6,85 euro, Romoje - 7,72, Hamburge - 9,35 euro. Tiesa, bendrą sumą šiuo atveju šiek tiek kilstelėjo į krepšelį įdėti brangūs ekologiški kiaušiniai, kurių kaina buvo maždaug 1,5 euro didesnė nei įprastų.

Taigi, pasidžiaugti kaip ir nėra kuo. Ypač, jei dar pradėtume gilintis, kokius atlyginimus gauna svetimšaliai.

2015 m. sausio 1 d. Statistikos departamento duomenimis, minimali alga Lietuvoje siekia vos 300 eurų, vidutinis darbo užmokestis į rankas - 541,1 Eur. Jungtinėje Karalystėje vidutinis atlyginimas siekia 2,2 tūkst. svarų, arba 2,78 tūkst. eurų, Vokietijoje 1-1,7 tūkst. Eur, Italijoje 1,3-1,5 tūkst. Eur. Italijoje net minimalus atlyginimas (900 Eur) kur kas didesnis nei lietuviška vidutinė alga. Nyderlanduose minimali alga dar patrauklesnė - 1,2 tūkst. Eur.

Vis dėlto pigu?

Tačiau UAB "Maxima LT" užsakytas 14 šalių tyrimas rodo, kad Lietuva yra trečia Europoje šalis pagal pigumą, lyginant populiariausių prekių kainas. Prekės esą pigesnės tik Bulgarijoje ir Lenkijoje.

Iš viso šiame tyrime įvertinta 70 maisto produktų ir kitų prekių panašios koncepcijos prekybos tinkluose.

"Trečia Lietuva atsiduria rikiuojant šalis pagal kainų mažumą tiek vertinant importuojamas, garsių užsienio prekių ženklų gaminamas, prekes, tiek lyginant mažiausios kainos prekes, kurios neretai yra parduodamos su prekybos tinklo privataus prekės ženklo etikete. Tą pačią poziciją Lietuva išlaiko ir įvertinus visą 70 dažniausiai perkamų prekių krepšelį", - rašoma prekybos bendrovės išplatintame pranešime.

Po Lietuvos kainų didėjimo tvarka rikiuojasi Estija, Latvija, Ispanija, Vokietija, Čekija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Austrija, Italija, Airija, Švedija ir Šveicarija.

"Objektyvų visų populiariausių prekių kainas apimantį tyrimą atliekame jau kelerius metus iš eilės. Lietuva per pastaruosius penkerius metus niekuomet neapleido mažiausias kainas pirkėjams siūlančių šalių trejetuko", - pranešime cituojamas Žydrūnas Valkeris, "Maxima LT" generalinis direktorius.

Prekių kainų palyginimas 14 skirtingų Europos valstybių parodė, kad Lietuvoje iš visų šalių pigiausiai kainuoja bulvės, šviesi duona, šviežios vištų blauzdelės, virtos dešrelės, "Colgate" ir "Nesquik" produktai. Mažiau nei vidutinė kaina Lietuvoje esą mokama perkant citrinas, cukrų, degtinę, druską be jodo, grietinę, grikius, kvietinius miltus, makaronus, margariną, negazuotą vandenį, obuolius, parūkytas dešras, pasterizuotą pieną, ryžius, sojų aliejų, šviesų alų, šviežią jautieną, vištos krūtinėlę ar visą viščiuką, tepamą lydytą sūrį, tualetinį popierių ir vištų kiaušinius, taip pat - "Actimel", "Knorr", "Maggi", "Marlboro", "Pampers", "Snickers" gaminius.

Šio tyrimo metu Airijoje žiūrėtos "Tesco", Austrijoje "Billa", Čekijoje "Nakuptesi", Italijoje "ProntoSpesa", Ispanijoje "Capraboacasa", Prancūzijoje "AuchanDirect", Lenkijoje "Lecrerc", Švedijoje "Coop", Vokietijoje "Rewe", Didžiojoje Britanijoje "MySupermarket", Baltijos šalyse - "Maxima" prekybos tinklo kainos.

"Maisto kainos panašios kaip Lietuvoje"

Valdas PRYŠMANTAS, gyvena Londone
Produktus užsisakiau internetu, bet kainos tokios pačios kaip ir prekybos centre. Pirkom iš "Tesco" prekybos centro - tai lyg "Maxima" atitikmuo Jungtinėje Karalystėje. Reikia paminėti, kad čia nėra juodos duonos, kurią dar ir pardavinėtų po pusę kepalo. Čia visa duona - kaip Lietuvoje sumuštinių (kvadratinė, raikyta). Be to, pieno litrais nėra - 2 pintos, arba 1,136 litro, kainuoja 0,94 euro.
Šiaip man kainos atrodo apylygės, kaip ir buvo Lietuvoje, o jei ir yra skirtumas į kurią nors pusę - tai nedidelis. Tikrai pigiau kainuoja tokie produktai kaip "Heinz" kečupas arba "Hellmans" majonezas - apie svarą. Puskilogramis (svaras - 453 gramai) vyšninių pomidorų - 90 pensų (1,13 euro) - irgi pigesni.
Be to, čia įprasta viską pirkti didesniais kiekiais, nes yra ir nuolatinių akcijų, kai, pavyzdžiui, perki du ar tris produktus ir moki mažiau.
Maisto trims suaugusiems žmonėms savaitei prisipirkti reikia kažkur apie 60-80 svarų (78-104 eurai). Tai ir žuvis, ir kiauliena, ir vištiena, ir duona, bulvės, daržovės, vaisiai, saldumynai, kava, arbata, duona, pilnas vežimas - viskas, ko reikia. Produktai - ne brangiausi, bet ir ne pigiausi. Pigiausi - "Tesco" linijos - gali kainuoti net dvigubai pigiau.
Jeigu ko nors pritrūksta, tai galima užbėgti į smulkias krautuvėles, kurių čia ant kiekvieno kampo turi Anglijos indai ir arabai. Bet pas juos viskas brangiau - nežymiai, bet perkant daugiau skirtumas tikrai pasijustų.
Atkreipiau dėmesį į tai, kad tualetinis popierius brangesnis - padorus kainuoja 6 svarus (7,55 euro) už 12 ritinėlių.
Alaus bokalą (pinta, 0,568 litro) miesto centre esančiame bare galima išgerti ir už 3, ir už 5-8 svarus (3,9-6,5-10,4 euro). Kava - irgi įvairiai: nuo 1,5 svaro (beveik 2 eurai) - iki begalybės. Benzinas šiomis dienomis kainuoja 1,08 svaro už litrą (1,36 euro).
Minimalus valandinis atlyginimas - 6,5 svaro (8,5 euro). Taigi dirbant po 8 valandas per dieną ir 5 dienas per savaitę per mėnesį uždirbtum apie 1 050 svarų (1 322 eurus). Bet šiaip darbo skelbimuose retai kur siūlo minimalų atlyginimą, populiariausi pasiūlymai - nuo 7,4 iki 9 svarų už valandą (9,65-11,7 euro). Vidutinis atlyginimas nuo 2012 metų balandžio - 2208 svarai (2 780 eurų) per mėnesį.
Paminėsiu emigrantų, žmonių iš man artimos aplinkos, algas - tiek, kiek jie gauna į rankas. Padavėja restorane - apie 1500 svarų (1955 eurai) per mėnesį, dar plius arbatpinigiai. Prekių išvežiotojas - apie 1800 svarų (2346 eurai).
Aišku, čia kiti atstumai ir srautai, kasdienės išlaidos daug didesnės. Ypač brangus viešasis transportas. Pavyzdžiui, man iš priemiesčio į centrą suvažinėti pirmyn ir atgal kainuoja 16 svarų (beveik 21 euras). Mėnesinis elektroninis bilietas - 288 svarai (375 eurai). Jau nekalbu apie nuomą. Kambario toliau nuo centro esančiame name, kurio kituose kambariuose irgi gyvena nuomininkai, savaitės nuoma - apie 100 svarų (130 eurų). Nepatogu, nes toks namas - kaip mini bedrabutis, bet labai daug lietuvių čia taip gyvena. Nuomotis tikrai padorų butą tam pačiam kvartale būtų apie 8-10 kartų brangiau.
Tačiau kad ir kaip būtų, viską sudėjus, čia iš praktinės pusės galima gyventi geriau.

"Maistui per mėnesį - 300-400 eurų"

Birutė LINKEVIČIŪTĖ, gyvena Hamburge
Maistui per mėnesį išleidžiame 300-400 eurų. Jei yra kokių nors ypatingų progų ar svečių - šiek tiek daugiau. Paprastai einame į prekybos centrą savaitgalį, tai išleidžiame maždaug 60-90 eurų, o darbo dienomis, jei ko trūksta, dar nusiperkame.
Benzinas Vokietijoje dabar kainuoja apie 1,22 euro, svyruoja iki 1,32 euro, dyzelinas - nuo 1,05 euro. Vidutinio juodos kavos puodelio kaina - apie 1,6 euro, didelio - 2,5 euro. Kava su pienu - 2,9 euro, "Latte machiato" vidutinė - 2,1 euro, didelė - 3,5. 0,3 litro bokalas alaus kainuoja maždaug 2,4 , o pusės litro - 3,8 euro.
Vidutinis piliečio atlyginimas siekia apie 1000-1700 eurų į rankas.

"Po euro viskas pabrango beprotiškai"

Lina PETKUTĖ, gyvena Romoje
Įprastai dirbantys italai pirkti maisto produktų į prekybos centrus vyksta savaitgaliais. Žinoma, pieną, vaisius perkame dažniau, kad būtų šviežūs. Kainos įvairiuose prekybos centruose nelabai skiriasi.
Pietauti kavinėse nėra jokia prabanga. Daugelis įmonių savo darbuotojams duoda maisto čekių, kuriais gali atsiskaityti kavinėse, restoranuose, prekybos centruose. Čekių vertė priklauso nuo įmonės. Mažiausia - 5,29 euro. Valstybinės įmonės duoda ir 10 eurų vertės čekius. Taigi, dirbantys italai valgo baruose, kavinėse, picerijose, restoranuose. Darbo dienomis dažniausiai vakarieniaujama namie, o penktadieniais ir šeštadieniais dažniausiai kavinėse ir restoranuose.
Kalbant apie maisto ir drabužių kainas, vidutinis italas skundžiasi, kad viskas brangu ir stengiasi naudotis nuolaidomis, ypač vasaros ir žiemos išpardavimų metu. Pragyvenimo lygis tikrai nėra pigus. Reikia paminėti ir tai, kad nuo tada, kai įvedė eurą, čia beprotiškai viskas pabrango. Aš dar prisimenu kainas liromis - viskas buvo bent perpus pigiau.
Dabar vidutinis atlyginimas Italijoje 1,3-1,5 tūkstančio eurų, minimalus - 900 eurų. "Espresso" kavos puodelis Romos bare kainuoja 80 euro centų, Milane - eurą. Benzinas automatinėje degalinėje - 1,42 euro, aptarnaujančioje - iki 1,6 euro. Dyzelinas atitinkamai - 1,31 ir 1,5 euro.

"Maistas pigus, bet būstas, transportas - brangu"

Simona PARGALIAUSKAITĖ, gyvena Amsterdame
Prekes pirkau olandiškoje maisto prekių parduotuvėje "Albert Heijn". Tai viena brangiausių parduotuvių, tad ne kiekvienas olandas į ją užsuka. Kalbant apie parduotuves, olandai turi neaprėpiamą spektrą pasirinkimų, kur kainos skiriasi viena nuo kitos kaip diena nuo nakties. Įprastai aš neperku maisto minėtoje parduotuvėje, nes žinau, kur galima apsipirkti žymiai pigiau, o kokybė - ta pati. Amsterdame galima rasti begales turkų parduotuvių, kur pusvelčiui galima įsigyti daržovių ir vaisių, duonos. Higienos prekes perku taip pat mažose parduotuvėse.
Manau, kad Nyderlanduose maisto kainos labai palankios. Gaudamas minimumą - 1,2 tūkstančio eurų - gyveni pakankamai gerai. Tarkim, jei dirbi tokius darbus kaip pardavėjo ir padavėjo ir gauni vadinamąjį minimumą, siekiantį 8-9 eurus per valandą. Jei dirbi "ofisinį" darbą, alga gerokai didesnė.
Aš per mėnesį maistui išleidžiu apie 200 eurų. Tai - mažiau nei trečdalis mano algos. Uždirbu tik minimumą, nes būdama studentė dirbu lanksčiu grafiku. Alga svyruoja, bet tikrai nesiskundžiu nepritekliumi.
Kita medalio pusė - būsto kainos. Jos čia labai didelės, ypač Amsterdame. Taip pat ir transportas reikalauja gerokai pakratyti piniginę: mėnesiui tramvajui reikia atidėt apie 100 eurų. Todėl olandai taip mėgsta dviračius.
Kavinėse ir baruose kainos, bent jau man, gana skausmingos. Puodelis kavos kainuoja 3-4 eurus. Bokalas alaus - 5-6 eurus.
Iš asmeninės patirties žinau, kad kainos skiriasi priklausomai nuo gyvenamosios vietos. Prieš atsikraustydama į Amsterdamą gyvenau mažame miestelyje. Ten būsto kainos mažesnės, maistas pigesnis, tad bendras gyventojų pasitenkinimas gyvenimu, sakyčiau, aukštesnis. Amsterdamas, kaip sostinė, turi savų minusų ir savų pliusų.