Kainos ir be euro šoka į viršų

Kainos ir be euro šoka į viršų

Trimis, penkiais ar aštuoniais centais kai kuriose parduotuvėse nuo metų pradžios pabrango pienas, kai kur – daržovės, mėsa, žuvis. Pirkėjai tai sieja su artėjančiu euro įvedimu: kainos keliamos iš anksto, kad nebūtų taip pastebima įvedus eurą. Ekonomistai tvirtina, kad kainos kilo ir kils.

Pavėluota akcija

Lietuvos statistikos departamentas drauge su Lietuvos banku ir Finansų ministerija paskelbė apie socialinę akciją „Jausk kainų pulsą“. Prekių kainos bus pradėtos stebėti per mėnesį, kai Europos Sąjungos Taryba priims sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje.

Kainos bus stebimos ir fiksuojamos aštuoniolikoje šalies miestų maždaug 1 800 prekybos ir paslaugų teikimo vietų. Visuomenę labiausiai domina kasdieniai maisto produktai: duona, kiaušiniai, aliejus, vištiena, cukrus, taip pat paslaugos – bankų, odontologo, viešojo maitinimo, taksi bei moterų kirpyklų.

„Šiaulių krašto“ atlikta apklausa prie didžiųjų prekybos centrų Šiauliuose rodo, kad akcija bus pavėluota. Kainos kyla nuo metų pradžios, kai tik buvo paskelbta, jog Lietuva eurą tikisi įsivesti nuo 2015 metų sausio 1 dienos.

Centais, bet kyla

„Kai paskelbė, kad Lietuva įsives eurą, pastebėjau, kad pradėjo kilti pieno ir jo produktų kainos. Centais, bet kilo. Kai kur dviem trimis centais, kai kas aštuoniais centais. Bananų kainos labai kilo. O kai įves eurą, kainos dar pakils. Tai rodo Latvijos pavyzdys“, – sakė šiaulietė Irma Pilkauskienė, sutikta prie vieno Šiaulių prekybos centro.

Šiauliečiai pensininkai Nina ir Jonas Abromavičiai vardijo brangstančias prekes: sviestas, pienas, varškė, grietinė, duona.

„Pastebėjome, kad kai kurie pieno produktai pabrango net iki pusės lito! Greičiausiai, kad tai susiję su euro įvedimu. Ruošiasi, kainas kelia iš anksto, kad nebūtų didelio triukšmo ir šoko žmonėms“, – mano N. ir J. Abromavičiai.

„Viskas labai įdomiai brangsta, žaidžia akcijomis, o kai akcija baigiasi, žiūrėk, jau ta prekė brangesnė nei prieš akciją. Gyvename kapitalizme. Be švento melo – biznio nepadarysi“, – tikino šiaulietis Stanislovas Snieška.

„Perku tik per akcijas. Važiuoju į tuos prekybos centrus, kur yra akcijos. Bet euras mums dar pridirbs: kainos kils, kaip ir Latvijoje, Estijoje“, – mano šiaulietis Sigitas Pocius.

Prekybininkai didino kai kurias kainas

„Norfos“ prekybos centro atstovas spaudai Darius Ryliškis, paprašytas pakomentuoti, ar keitėsi prekių kainos „Norfos“ prekybos centre, atsiuntė sausio ir balandžio mėnesio kai kurių prekių kainų lenteles.

„Patys spręskite, ar kainos kilo, ar ne“, – pasiūlė D. Ryliškis. Lentelėse, kuriose nurodytos tik kai kurios prekės, matyti, kad šiame prekybos centre brango tik alkoholis.

Prekybos centro „Maxima“ atstovė spaudai Renata Saulytė teigia, kad per pirmuosius keturis šių metų mėnesius daugumos būtiniausių produktų kainos išliko stabilios, o kai kurie produktai net atpigo: cukrus, kiaušiniai, mėsa, kava.

„Šokoladas ir kai kurie saldumynai šiek tiek pabrango (apie 8 procentus) dėl padidėjusios kakavos pupelių kainos (pupelių kaina išaugo 25 procentais). Svogūnai šiais metais kainuoja maždaug trečdaliu daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, bulvės – penktadaliu, morkos – daugiau nei dešimtadaliu. Daržovių kainos svyruoja nuolat, įtaką joms daro sezoniškumas, taip pat paklausa ir pasiūla, tarkime, išsekusios lietuviškų daržovių atsargos. Maždaug 7 procentais pabrango lašiša ir jūrų lydeka“, – teigia R. Saulytė.

Bananų kainos, mano "Maximos" atstovė, turėtų pradėti mažėti dėl didėjančios bananų pasiūlos Europos rinkoje.

Prekybos tinklo „Iki“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis teigia, kad pabrango kai kurie pieno produktai, nes tam daugiausia įtakos turėjo padidėjusi žaliavinio pieno kaina.

Image removed.

PIENAS: Šiaulietė jauna mama Irma Pilkauskienė pastebėjo, kad kilo pieno ir jo produktų kainos, kai paskelbė, kad Lietuva įsives eurą.

Image removed.

ŠUOLIS: Šiauliečiai pensininkai Nina ir Jonas Abromavičiai sako, kad šoko į viršų ne tik pieno, bet ir duonos, mėsos kainos.

Image removed.

AKCIJOS: Šiaulietis Sigitas Pocius sakė, kad važiuoja tik į tuos prekybos centrus, kur yra paskelbtos akcijos.

KOMENTARAS

Kainos negali nekilti

Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Image removed.

Žilvinas ŠILĖNAS, ekonomistas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas, buvęs Šiaulių miesto tarybos narys:

– Kainos apskritai visada kyla, nesvarbu, ar kalbame apie eurą, ar ne. Kainų kilimo priežastys yra pasaulinės. Kai gyvename pasaulyje, kur pinigai yra spausdinami, natūralu, kad kainos po truputį kyla, nes pinga patys pinigai – ir doleriai, ir eurai.

Kas savaitę keičiasi atskirų prekių kainos – tai yra normali verslo praktika, ir kitaip nebus niekada.

Pamenu diskusijas, kurios vyko 2006–2007 metais, kai taip pat buvo kalbama apie euro įvedimą. Lygiai tos pačios kalbos apie tai, kad po euro įvedimo kainos kils. Tačiau net ir euro neįvedus kainos sėkmingai toliau kilo.

Suprantu žmonių susirūpinimą, tačiau bandydami susekti, ar nepakilo duonos ar pieno kainos, ignoruoja didesnę problemą: kai pinga pinigai – kainos kyla.

Galima uždrausti kainų kilimą valstybiniu lygmeniu, bet tada prekių nebebus parduotuvėse. Yra šalių, kurios bando kovoti su kainų kilimu. Tačiau jos visada susiduria su tuo, jog parduotuvėse prekių nebėra. Toks pavyzdys yra Venesuela. Ar mes šito norėtume?

Įvedus eurą žmonėms iškils dar kita problema: reikės priprasti, kad prekės kainuos kitas pinigų sumas. Tos prekės, kurių kainos baigėsi 99 ar, pavyzdžiui, 49 centais, turės surasti kitokį visiems suprantamą lygį. Daugelis prekių turės surasti kitą psichologinį patogumo lygmenį.

Jeigu dabar mes esame įpratę, kad 2 litai yra smulkios išlaidos, įvedus eurą, 2 eurai jau bus nebe tokios smulkios išlaidos. Net ir vienas euras bus žymiai daugiau nei 2 litai. Ir su tuo žmonėms reikės susitaikyti. Nors iš esmės žmogus, kurio alga yra 700 litų, gaus lygiai tiek pat eurais, bet psichologiškai žmogus jausis daug blogiau, gaudamas 200 eurų nei 700 litų.

Tokių psichologinių momentų bus, ir tikrai yra tokių prekių, kurių pardavimo kaina nelabai ką turi bendro su jų pagaminimo kaštais.

Pagrindinis dalykas, ką valstybei reikia daryti prieš įsivedant eurą – tai aiškinti žmonėms, kaip veikia ekonomika, kaip veikia pinigai.

Nors daugumai Lietuvos žmonių, manau, perėjimas nuo rublio prie euro buvo žymiai didesnis sukrėtimas nei dabartinis euro įvedimas. Todėl, kad viskas bus keičiama tuo kursu, prie kurio mes esame įpratę. O kai keitėsi rubliai į talonus, o talonai į litus – buvo daugybė neaiškumo. Palyginus finansų krizę ar euro įvedimą, lietuviai yra daug daugiau išgyvenę sudėtingesnių dalykų.

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder