„Pienas - ne malkos, jo nesukrausi į krūvą, - „Vakaro žinioms“ sakė Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas. - Antradienį niekam nereikalingo pieno buvo 300 t, šiaip taip susiderėjome išvežti į Lenkiją. Trečiadienį nuo labo ryto vėl vyko derybos, liko 100 t, ir pilnutėliai pienvežiai važiavo link Kėdainių, kur prasidėjo „Agrovizija“ (žemės ūkio paroda - red. past.). Pakeliui dalį pieno pavyko parduoti lenkams ir vienai Latvijos įmonei, bet du pienvežius, apie 30 t, teko išpilti.“
Pieno gamintojų protesto akcijoje dalyvavusi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė sakė, kad matant išpilamas pieno upes skauda širdį. Ji žadėjo kreiptis į Konkurencijos tarybą, Valstybinę mokesčių inspekciją, kad pieno gamintojų ir perdirbėjų konfliktas pagaliau būtų sprendžiamas.
Pasak A.Stančiko, prieš dvi savaites su perdirbėjais buvo suderinti perkamo pieno kiekiai ir beliko susitarti tik dėl kainos, bet birželio 26 d. kooperatyvai gavo pranešimus, kad iš jų bus perkama tik dalis sutarto pieno kiekio.
„Savaitgalį derėtis dėl pardavimo su užsieniu beveik neįmanoma, - teigė pašnekovas. - Šiandien priėjome iki kraštutinumo - susitarę išpylėme pieną pas ūkininką į mėšlidę. Bet rytoj gal atvešime į Vyriausybę ir prezidentūrą. Gal ten tą pieną priims, jeigu sprendžiami globalūs klausimai dėl ginkluotės ar kitų sudėtingų dalykų, o elementaraus klausimo dėl pieno niekas niekaip neišsprendžia!“
Antradienį Žemės ūkio ministerijoje pustrečios valandos vyko arši diskusija tarp pieno gamintojų, kooperatyvų ir perdirbimo įmonių atstovų.
„Aš supratau, kad mūsų valstybėje yra dar kita valstybė, turinti daugiau teisių“, - konstatavo A.Stančikas. Jis teigė ne iš gandų, o iš faktų ir konkrečių sutarčių suskaičiavęs ir tai, kad birželio mėnesį pieno supirkimo kaina krito apie 6 proc., nors perdirbėjai dievagojasi kainų nemažinę.
Į kooperatyvus susibūrę pieno gamintojai bijo net pagalvoti, kas bus toliau, mat daugiausia pieno primelžiama rugpjūčio mėnesį.
„Manau, kad kuo toliau, tuo didesnis pieno kiekis nebus perkamas. Motyvas tas, esą šiandien perdirbimo įmonės yra perkrautos, neturi pajėgumų viską perdirbti. Bet tuomet kyla klausimas, iš kur tiek pieno atsirado?“ - stebėjosi Žemės ūkio rūmų vadovas.
Jo teigimu, perdirbėjai vis didesnius kiekius pieno vežasi iš Estijos ir Latvijos, ir tai daroma Lietuvos pieno gamintojams už pieną mokamų kainų sąskaita. A.Stančiko žiniomis, Estijoje už žaliavinio pieno litrą mūsų perdirbėjai moka 24,7 euro cento, dar prisideda transporto sąnaudos - 1 litrą pieno parvežti iš Estijos kainuoja 3 euro centus, iš viso už litrą - 28 euro centai.
„Šiandien mūsų kooperatyvai patys nuveža pieną į gamyklą ir gauna po 17 euro centų. Šitas pienas įmonėms negeras, per brangus ir t.t. Turbūt geriausias variantas joms būtų, kad pieną atvežę kooperatyvai dar šiek tiek primokėtų ir už jo perdirbimą“, - ironizavo A.Stančikas.
Jam pikta, kad ir ekspertai, ir valdžios atstovai vienu balsu kalba apie kooperacijos skatinimą, bet procesas vyksta atvirkščiai - nuo 2012 m. kooperatyvai kaip gamintojų grupė yra spaudžiami įvairiomis priemonėmis, net iškreipiant rinką. Pavyzdžiui, įmonė iš ūkininko nuperka 300 l pieno ir pati jį atsiveža už brangesnę litro kainą, negu moka kooperatyvui už iki pat vartų atgabentą 100 t tokios pačios kokybės pieno.
A.Stančikas neabejoja, kad perdirbėjai specialiai stengiasi žlugdyti kooperatyvus. Ir ne vien dėl to, kad „Pienas LT“ statosi ir šių metų pabaigoje rengiasi paleisti savo gamyklą, kuri galės perdirbti apie 1000 t pieno. Sustiprėjusių kooperatyvų perdirbėjai bijo, nes jų diktatui gali ateiti galas.
„Jeigu stiprėjant kooperatyvams jų tiekiamo pieno kiekis persvertų pavienių ūkininkų ir bendrovių, tada kooperatyvai įgautų galios priversti perdirbėjus žaisti pagal rinkos sąlygas, o ne pagal tas taisykles, kurias susigalvoja pačios įmonės“, - mano A.Stančikas.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Rašyti komentarą