Kada Šilutę šildys Šyša?

Toks klausimas išties ne iš fantastikos ar sapnų srities, bet iš galimos netolimos ateities. Tuo įsitikino antroje lapkričio pusėje Švedijos šilumos tiekėjų asociacijos kvietimu Karlskronoje surengtame seminare lankęsi Šilutės šilumos tinklų direktorius Algis Šaulys ir jo pavaduotojas Vaidotas Mačiulis bei Šilutės rajono savivaldybės Ūkio skyriaus vedėjas Sigitas Šeputis. Jie taip pat apžiūrėjo naujai pastatytą šios komunos (savivaldybės) katilinę bei susipažino su papildomomis šilumos gamybos technologijomis, viena jų – šilumos siurbliai, kurie dalį šilumos išgauna iš Baltijos jūros.

Švedų ūkis

Šilumą iš atsinaujinančių energijos šaltinių (biokuro) gaunantys mūsų šilumininkai yra neblogai susipažinę su panašiomis katilinėmis ir pas mus, Lietuvoje, ir Latvijoje bei daugelyje kitų šalių. Tačiau Švedijoje pamatė visai neseniai, pagal naujausias technologijas, pastatytą kogeneracinę katilinę. Šio tipo katilinėje tuo pat metu gaminama ne tik šiluma, bet ir elektra, panaudojant garą, kuris vėliau šildo miesto pastatus. Tokių katilinių yra ir Lietuvoje, tačiau aplankytoji savo galimybėmis ir valdymu bei paprastumu gerokai modernesnė. Šilumai, o tuo pačiu ir elektros gamybai, naudojamas vien tik biokuras. Šios katilinės pagamintos kilovatvalandės kaina – 35 lietuviški centai. Tai yra pigu švedams, kurių vidutinis atlyginimas gerokai didesnis nei mūsų.

Naujoji katilinė yra pastatyta septynių kilometrų atstumu nuo miesto. O ten esančios dvi jau nenaudojamos katilinės, esant reikalui, bus naudojamos, kaip rezervinės. Šalia yra suplanuota pastatyti ir šiukšlių rūšiavimo fabriką, čia dalis deginti tinkamų atliekų bus panaudotų gaminti elektrą, netrukus čia pat iškilsiančioje elektrinėje.

Pasak A.Šaulio ir V.Mačiulio, jie taip pat lankėsi vienoje žymiausių šilumokaičių gamykloje „Alfa Laval“. Šie, pagal pažangias technologijas gaminami moduliai, naudojami daugiabučiuose namuose. Jie paima iš katilinės karšto vandens šilumą ir ja šildo namo šilumos sistemą. Tokie šilumokaičių moduliai yra naudojami ir Šilutėje. Mūsų šilumininkai taip pat apžiūrėjo, kaip jie įrengti įvairiuose to miesto namuose.

Lankydamiesi Karlskronoje mūsų atstovai atkreipė dėmesį į papildomas šilumos gamybos galimybes: ant daugiabučių namų stogų ten montuojamos saulės baterijos. Jų sukaupta energija papildomai šildo namus, todėl mažiau reikia centralizuotai tiekiamos šilumos. Taip pat yra įrenginėjami šilumos siurbliai, kurie šilumą gamina iš Baltijos jūros. Visą šilumos ūkį valdo komuna. Yra paskaičiuota, kad be teigiamų ekologinių dalykų, centralizuotai tiekiama šiluma yra pigesnė. Todėl Karlskronoje niekas nesišildo privačiai. Toje šalyje nėra galingų elektrinių, todėl elektra dažniausiai gaminama taip pat komunose – išnaudojant jau minėtas kogeneracines katilines ar nedideles elektrines.

Kas bus Šilutėje

Į klausimą, kokia iš to nauda mūsų šilumos ūkiui Šilutės šilumos tinklų vadovai sakė, kad pažintis su švedais yra labai perspektyvi. Rimtas bendradarbiavimas su jais prasidėjo dar pavasarį, kai Šilutės ir Mažeikių šilumos tinklai, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijai pasiūlius, pradėjo dalyvauti bendroje programoje. Švedai rengia galimybių studiją, ką ir kaip galima būtų mūsų šilumos ūkyje modernizuoti. Yra vilčių, kad padedant švedams, esamą sistemą pavyks gerokai patobulinti. Švedų šilumininkai ne tik parengs patobulinimo planą, bet ir, labai tikėtina, gaus Švedijos vyriausybės ir šį projektą remiančių privačių fondų finansinę paramą tiems patobulinimams diegti. Suprantama, modernizavimui reikalingą įrangą švedai pirks iš savo gamintojų, taip užtikindami jiems užsakymus ir būsimas pajamas.

Vasarą apsilankę Šilutėje jie labai stebėjosi, kaip neracionaliai yra elgiamasi su pagaminta šiluma, šildant kiaurus, nerenovuotus namus. A.Šaulys sakė, kad jie ir patys be švedų žino, kad maždaug apie pusę pagamintos šilumos yra išleidžiama pro kiaurus langus ir sienas. Šiuo metu Šilutės katilinėje rengiamasi statyti dar vieną 10-ties megavatų katilą. Jei namai būtų sandarūs, jau dabar pagaminamos šilumos beveik užtektų miestui šildyti. Tai šiek tiek atpigintų ir pačią šilumą, nes jos reikėtų perpus mažiau.

Pasidomėjome, kada pas mus, kaip Švedijoje, ant namų pradės atsirasti saulės baterijos bei papildomai šilumai siurblių pagalba pagaminti bus naudojamas Šyšos vanduo. A.Šaulys sakė, kad anksčiau mūsų šilumos ūkis nuo jų atsiliko apie 20 metų, dabar atsilikimas gerokai sumažėjo, todėl tikėtina, kad po kokių penkerių metų apie tokią galimybę bus galvojama