Kada "Rail Baltica" galėsime pasiekti Lenkiją, priklausys nuo lenkų noro rekonstruoti geležinkelio ruožą iki Balstogės

Kaip po susitikimo su Lietuvoje viešinčia Europos Komisijos nare, atsakinga už transportą, Violeta Bulc sakė Ministras Pirmininkas, ruožo nuo Lenkijos iki Kauno atidarymas istorinis.

"Projektas "Rail Baltica" nuo kalbų virto realiu pavyzdžiu, kada jis yra užbaigtas, pastatytas", - sakė A. Butkevičius.

Kitas šio projekto etapas, anot Premjero, dabar turi būti logistikos srityje, padidinant gabenamų krovinių kiekį, o ne vien tik keleivių vežimą. Laukia didelis darbas su Lenkija, nes Lietuva laikosi pozicijos, kad Lenkija kuo greičiau nuo Balstogės (Bialystoko, - ELTA) iki Lietuvos sienos turėtų rekonstruoti geležinkelį. Tai būtina, kadangi ruože nuo Lietuvos-Lenkijos sienos iki Balstogės yra mažas geležinkelio greitis, traukiniai vietomis gali riedėti vos 30 kilometrų per valandą greičiu, kai reikalaujama, kad jis būtų žymiai didesnis.

"Mes šį klausimą kaip tik ir su komisare aptarinėjome. Paprašėme, kad Lenkija nukreiptų investicijas į tą ruožą, ir tikimės, kad tada po tos rekonstrukcijos keleivinis traukinys ir bus atidarytas, nes keleiviniams traukiniams yra reikalavimas, kad vidutinis greitis būtų 160 km/ h, dar geriau, kad būtų 240 km/ h. Kada tiksliai (galės vykti keleiviai, - ELTA) šiandien įvardyti būtų sudėtinga", - sakė A. Butkevičius.

EK narė V. Bulc teigė, jog šiuo klausimu yra tariamasi su Lenkijos infrastruktūros ministre, Lenkija raginama teikti didesnį prioritetą "Rail Baltica" projekto plėtrai.

"Aš jums negaliu duoti tiesaus atsakymo dėl datų, bet kiek iki šiol esu informuota, viskas vyksta susitarimo link. Aš taip pat buvau informuota dėl kai kurių detalių iš Lietuvos pusės ir lauksiu jų iš lenkų ministrės", - sakė viešnia.

Eurokomisarė pabrėžė, kad EK "Rail Baltica" projektą mato kaip ypač strateginį ir svarbų politiškai bei ekonominę investiciją.

"Tai istorinis projektas, nes pirmą kartą Baltijos valstybės bus tiesiogiai sujungtos su bendrąja Europos Sąjungos rinka. Taigi jungtis šiaurės link, Estijos ir Latvijos link ir, žinoma, jungtis pietų link, ypač Lenkijos link, yra labai svarbi strategiškai ir politiškai", - Vilniuje žurnalistams sakė eurokomisarė V. Bulc.

Susitikime Vyriausybės vadovas su eurokomisare taip pat apsikeitė nuomonėmis dėl būsimų EK pasiūlymų kelių transporto ir oro susisiekimo srityse. Ministras Pirmininkas pažymėjo, jog Lietuva siekia tvaraus, saugaus, aplinkai draugiško ir efektyvaus oro transporto sektoriaus vystymosi Europoje.

Kalbantis apie kelių transportą pažymėta, jog labai svarbu užtikrinti vieningą krovinių vežimo rinką tarp Europos Sąjungos valstybių. Susitikimo metu aptarti ir Klaipėdos jūrų uosto įstatymo, ir valstybinės žemės nuomos klausimai. A. Butkevičius V. Bulc patikino, jog sprendimai bus priimti atsižvelgiant į EK rekomendacijas, šiuo metu atliekamos studijos, vertinama kitų Europos šalių uostų praktika.

ELTA primena, kad penktadienį atidaromas pirmasis "Rail Baltica" ruožas.

Didžiausia transporto infrastruktūros statybos bendrovė Baltijos šalyse AB "Kauno tiltai" ir didžiausia statybos kompanija Lietuvoje UAB "Mitnija" baigė pirmojo europinės vėžės geležinkelio ruožo nuo Šeštokų iki Marijampolės tiesimą, rekonstrukciją ir modernizavimą. "Kauno tiltų" ir "Mitnijos" konsorciumas už 109,3 mln. eurų atliko trečdalį visų "Rail Baltica" projekte numatytų darbų ir įgyvendino juos per daugiau nei dvejus metus, nors pasiruošimo projektui etape planuotas trejų metų statybos terminas. Šiuo metu statybos bendrovės perduoda darbus klientui - "Lietuvos geležinkeliams".

"Rail Baltica" geležinkelis yra sudedamoji tarptautinio transporto koridoriaus "North Sea-Baltic" dalis, sujungsianti Beniliukso šalis, Vokietiją, Lenkiją ir Lietuvą, o vėliau - ir Latviją, Estiją bei Suomiją.