Ką gins Darbo kodeksas?

- Naujasis Darbo kodeksas turės daugiau pranašumų ar trūkumų? - „Vakaro žinios“ paklausė Vilniaus universiteto profesoriaus, ekonomisto Romo Lazutkos.

- Labai sunku pasakyti. Buvo planuojama, kad būtų geriau, bet reikia suprasti, jog ne viskas lengvai priimama. Visgi yra politinis procesas, skirtingos partijų nuomonės ir net partijų viduje nuomonės išsiskiria. Sprendimams įtaką daro ir interesų grupės, profsąjungos, darbdavių organizacijos. Tad akivaizdu, kad priimtas variantas skirsis nuo pirminio.

- Darbuotojai ypač nepatenkinti sumažintu išeitinių mokėjimo laikotarpiu ir palengvintomis atleidimo sąlygomis.

- Taip, bet bėda buvo tai, kad valdžia nesugebėjo jau anksčiau padaryti, kad egzistuojančių nuostatų būtų laikomasi. Juk didžioji dauguma žmonių vis tiek iš darbo išeina šalių susitarimu, o išeitinės mokamos tik tuomet, kai darbdavys atleidžia darbuotoją. Dabar numatyta mažinti reikalavimus mokant bedarbio išmokas. Reikės turėti mažiau draudimo stažo, ilginamas išmokos mokėjimo laikas. Tai yra patikimiau, nes nepriklauso nuo atskiro darbdavio. Be to, ši išmoka, jei žmogus registruojasi Darbo biržoje, priklausys nepaisant to, dėl kokių priežasčių jis išėjo iš darbo.

- Sutrumpintas įspėjimo laikas naudingesnis darbdaviui? Juk įspėjus apie atleidimą prieš du mėnesius, likusį laiką galima tikėtis, kad darbuotojas nedirbs našiai.

- Na, jeigu jis vangiau dirbs, galbūt vadovas gali už tai jį nubausti arba atleisti už nevykdomas pareigas.

Žinoma, tai nėra labai gerai, kad norima be didelių paaiškinimų paprašyti žmogų išeiti, abi pusės turėtų būti gerbiamos. Todėl turi būti sustiprinamos darbuotojų garantijos, darbdaviai turės solidariai mokėti socialiniam draudimui didesnes įmokas, kad iš jų galėtų būti mokamos išmokos. Svarbiausia, kad darbuotojai būtų apsaugoti. Jei atsakomybė nuimama nuo darbdavių pečių, tą apsaugą turi perimti valstybė ir ją sustiprinti.

- Ar galima tikėtis, kad valstybė norės imti rūpintis darbuotojų garantijomis?

- Istorija rodo, kad valstybė geriau rūpinasi žmonėmis. Statistika rodo, kad nors dabartiniame Darbo kodekse darbdaviai buvo įpareigoti atleidžiant darbuotoją mokėti išeitines išmokas, jų beveik nemokama. Darbuotojas tiesiog spaudžiamas išeiti iš darbo savo noru arba šalių susitarimu. Net per krizę, kai buvo atleidžiama dešimtys tūkstančių žmonių, žmonės išeidavo iš darbo savo noru arba šalių susitarimu. Tai labai keista, juk krizės metu kaži ar žmogus norės išeiti iš darbo, kai sparčiai šalyje kyla nedarbas. Tai rodo, kad įstatyme numatyta apsauga vis tiek neveikė. Žinoma, tai valstybei prižiūrėti labai sunku. Kaip dabar bus mokamos išmokos, kaip padaryti, kad „Sodrai“ netrūktų lėšų, būtų mažesnis deficitas, galiausiai priklauso nuo pačių piliečių, nuo to, kokią jie renka valdžią ir kaip ją spaudžia.

- Ar naujame Darbo kodekse užtikrinamos garantijos visiems socialiniams sluoksniams?

- Lietuvoje darbuotojams, kurie turi vaikų, suderinti tai su darbu yra sunku. Matyt, tokia kultūra ir darbdaviai nelabai nori prisiimti šią atsakomybę. Nesunku suprasti, kad jei mama dabar prašo mamadienių, o darbdavys nenori jų duoti, ji galiausiai pradeda rodyti pirštu į įstatymą, bet tada darbdavys randa būdų, kaip jai trukdyti karjerai, nemokėti priedo ir taip parodo savo poziciją. Deja, tai labai sunkiai apčiuopiama valstybei. Svarbu, kad keistųsi darbdavių požiūris.