Uždarius Ignalinos atominę elektrinę, Lietuva daugiau kaip 80 proc. energijos importuoja iš vienintelio energijos išteklių tiekėjo. Tai yra prasčiausias rodiklis visoje Europos Sąjungoje (ES). Beveik visa mūsų šalies importuojama elektra atiteka iš Rusijos. Norėdamos nutraukti šią "bambagyslę" ankstesnės vyriausybės ir nusprendė sujungti Lietuvos energetikos sistemas su Vakarų Europa. [CITATA]
Milijardų vertės jungtis
Vienas iš sparčiausiai įgyvendinamų projektų - jungtis su Švedija "NordBalt". Elektros jungtį tiesianti valstybės įmonė "Litgrid" teigia jau gavusi visus reikiamus leidimus ir planuoja kitų metų pavasarį pradėti kabelio jūros dugnu tiesimo darbus. Iki to laiko ketinama išgręžti kanalą kabeliui po Kuršių mariomis ir po Kuršių nerija. Jungtimi elektros energija tekėti turėtų pradėti 2015 m. pabaigoje.
Teigiama, kad "NordBalt" jungtis bus trečia pasaulyje nutiesta po vandeniu. Beje, ji kirsis ir su Rusijos valstybinės įmonės "Gazporm" valdomu povandeniniu dujų vamzdynu "Nord Stream". Pasak "Litgird" generalinio direktoriaus Virgilijaus Poderio, ši kompanija esą geranoriškai sutiko, kad elektros kabelis praeitų virš jos vamzdžio. Tiesa, tam virš jo jūros dugne reikės pastatyti specialų tiltą.
Šiuo metu vyksta Klaipėdos transformatorių pastotės rekonstrukcija. Joje 2014 m. pradžioje bus pradėta svarbiausio "NordBalt" įrenginio - nuolatinės srovės keitiklio statyba. Prie šio keitiklio prijungtas aukštos įtampos kabelis bus tiesiamas Baltijos jūros dugnu iki Nybro pastotės Švedijoje.
Nuolatinės srovės keitiklis reikalingas perduoti elektrai tarp dviejų skirtingų Lietuvos ir Švedijos elektros sistemų.
Bendra jungties statybų suma - beveik 1,9 mlrd. litų. Tiek jungtis kainuos abiem šalims, Lietuvai ir Švedijai, bendrai. Jungties projektavimo ir statybos darbų numatoma kaina Lietuvos pusėje - apie 800 mln. litų.
Iš 1,9 mlrd litų, numatomų "NordBalt" projektui įgyvendinti, ES bendrai abiem šalims skyrė 452 mln. litų. Paramą šalys dalinasi per pusę, tai yra kiekvienai pusei tenka po 226 mln. litų.
Dalis projektui reikalingų lėšų surenkama iš eilinių mokesčių mokėtojų, jiems mokant už elektrą.
Kainą lemia orai
Artūras Šyvokas, nepriklausomos elektros energijos tiekimo bendrovės "Enefit" generalinis direktorius, taip pat nedrįsta prognozuoti, kaip keisis kainos, prisijungus prie Skandinavijos energetikos sistemos.
"NordBalt" jungtis bus vienas iš pagrindinių projektų, leisiančių importuoti elektros energiją iš alternatyvių šaltinių. "Prognozuoti, kaip keisis kainos, būtų labai sudėtinga, kadangi Skandinavijos regione nemaža dalis elektros energijos pagaminama hidroelektrinėse, todėl be fundamentalių priežasčių rinkos kainą šiame regione lemia ir oro sąlygos (vandens lygis ir t. t.). Kainos skirtingais metais Švedijoje gerokai skiriasi, Lietuvoje kol kas gana stabilios. Tačiau turėti alternatyvas visada yra sveikintina. Tai leis užtikrinti elektros energijos pirkimą Lietuvoje regiono rinkos kainomis. Mat jau kitąmet veiks ir "Estlink2" kabelis, jungsiantis Estiją su Suomija. Taigi po jungčių atidarymo galima tikėtis, kad sustiprės koreliacija su Skandinavijos kainomis, tačiau teigti, kad jos mažės ar didės, dar būtų gerokai per anksti, kadangi tai lems tuo metu būsianti situacija rinkose", - "Vakarų ekspresui" aiškino A. Šyvokas.
Praėjusieji metai Švedijoje pasižymėjo lietingumu, todėl visi kalnuose esantys vandens rezervuarai persipildė. Todėl hidroelektrinės pagamino labai daug pigios elektros energijos.
Buvęs premjeras Andrius Kubilius aiškino, kad prisijungti prie Skandinavijos energetikos sistemos būtina ne tik dėl galimybės gauti pigesnę elektros energiją, bet ir todėl, kad sensta Rusijos elektros perdavimo tinklai bei mažėja jų pajėgumas. "Reikalingos abi jungtys, tiek "NordBalt", tiek elektros tiltas su Lenkija "Lit Pollink". Elektros kainų pokyčius sunku būtų prognozuoti. Neaišku, kaip ten bus po 20 ar 30 metų. Manau, kad to pasakyti negali net ir ekspertai. Tačiau turėdami jungtis mes turėsime galimybę prekiauti elektros biržoje. Tik dar neaišku, ar mes pirksime iš skandinavų, ar jie iš mūsų pirks. Tačiau likti prisirišusiems prie senstančios Rusijos elektros energijos sistemos mums nenaudinga nei ekonomiškai, nei politiškai", - apie jungties su Švedija naudą "Vakarų ekspresui" aiškino A. Kubilius.
Kainos prielipai
Šiuo metu Lietuva už vieną elektros energijos kWh moka 16,13 cento. Tačiau galutinė kaina vartotojams išauga dėl įvairių papildomų kainos sudedamųjų dalių, kuriomis finansuojami įvairūs projektai bei Elektrėnų šiluminė jėgainė.
Beveik antra tiek reikia mokėti už elektros perdavimą. Už perdavimą aukštos įtampos laidais papildomai tenka mokėti dar 2,42 cento, už skirstymą vidutinės įtampos tinklais - 4,75 cento, už skirstymą žemos įtampos tinklais - 6,22 cento, 9,38 cento kainuoja viešuosius interesus atitinkančios paslaugos (VIAP). Daugiau negu pusė už pastarąją paslaugą surenkamų lėšų, 5,22 cento, tenka Lietuvos elektrinei, o jungties su Švedija statybų darbams atitenka 0,885 cento. Iš viso šiemet šiam projektui mes visi surinksime 85 mln. Lt.
Sudėję visus šiuos skaičius ir gauname 40,32 cento (be PVM) už kWh.
Lietuviai - ne rekordininkai
Beje, kitaip nei gamtinių dujų, elektros kaina Lietuvoje nėra pati aukščiausia ES. Lietuvos buitiniams vartotojams ir šiandien tiekiama elektra yra viena pigiausių.
"Eurostat" duomenimis, skaičiuojant eurais vidutinė elektros kaina buitiniams vartotojams antroje 2012 metų pusėje mažiausia buvo užregistruota Bulgarijoje (9,6 euro už 100 kWh), Rumunijoje (10,8 euro) ir Estijoje (11,2 euro). Mažiau nei lietuviai už elektrą moka dar juodkalniečiai, islandai, kroatai ir prancūzai. Visi kiti, taip pat ir tie patys švedai bei norvegai, už elektrą moka daugiau. Daugiausiai už elektrą mokėjo Danijos (29,7 euro), Kipro (29,1 euro), Vokietijos (26,8 euro) ir Italijos gyventojai (23,0 eurai). Vidutinė elektros energijos kaina visoje ES siekė 19,7 euro už 100 kWh. Lietuvoje kaina sudarė 12,7 euro už 100 kWh, Latvijoje - 13,7 euro, Estijoje - 11,2 euro.
Rašyti komentarą