Premjeras Saulius Skvernelis dar rugpjūčio mėnesį pareiškė, esą akcizų kėlimas pasiteisino. Iš pirmo žvilgsnio taip gali pasirodyti, nes nuo šių metų kovo visų kategorijų alkoholinių gėrimų - tiek alaus, tiek vyno, brendžio ar degtinės - mažmeninės prekybos tinklinėse parduotuvėse buvo parduota mažiau.
Tyrimų bendrovės „Nielsen“ statistiniai duomenys rodo, kad šių metų kovo-liepos mėnesiais, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, natūralaus vyno pardavimai smuko 18,6 proc., o spirituoto - net 48,9 proc. Mažiausiai krito alaus kokteilių pardavimas (6,4 proc.), kiek labiau nukentėjo spiritiniai gėrimai (krito 8,2 proc.) ir alus (krito 13,8 proc.). Tačiau ar tai, kad spirituoto vyno pardavimas sumažėjo kone 50 proc., reiškia, jog kaime įsigalėjo blaivybė ir kasdien po kelis tokio gėralo butelius susiveikiantis pirkėjas staiga metė gėręs? Deja, iki šiol kaimyninėse šalyse ieškoję tik maisto tautiečiai į vežimėlius jau krauna ir alkoholinius gėrimus.
Lenkijai vis dar ištikimi
„Nielsen“ duomenimis, Lenkijoje bent kartą per mėnesį apsiperka 7 proc., o bent kartą į pusmetį - 16 proc. Lietuvos gyventojų. Dažniausiai Lenkijos parduotuvėse lankosi Alytaus ir Marijampolės apskričių atstovai - net 36 proc. Alytaus apskrities gyventojų į Lenkiją vyksta apsipirkti bent kartą per mėnesį, Marijampolės regione tokių yra 28 proc. Tarp didžiųjų miestų lyderiauja Kaunas - beveik kas dešimtas kaunietis (9 proc.) kartą per mėnesį vyksta į Lenkijos parduotuves, nuo jų nedaug atsilieka šiauliečiai (8 proc.). Tačiau sostinės gyventojų, vykstančių į Lenkijos parduotuves bent kartą per mėnesį, yra vos 3 proc.
„Vakaro žinių“ kalbinta Rita - viena iš tų lietuvių, kurie Lietuvoje į parduotuves visai nebeužsuka. Bepigu, nes iki artimiausios parduotuvės Seinuose - vos 20 kilometrų. Tad savaitiniai apsipirkimai jau tapo tradicija ne tik 5 asmenų Ritos šeimoje, bet ir bet kuriam čia gyvenančiam kaimynui.
Rita sako visiškai nesistebinti, kad lietuviai Lenkijoje ėmė pirkti ir alkoholį, kai kainų skirtumas toks didelis: „Vyno ar alaus galima nusipirkti kone perpus pigiau. Perkančiųjų tikrai yra. Matau, kaip alkoholį veža didžiuliais kiekiais kasų link, o esant geresnėms akcijoms dažnai tenka pamatyti visiškai ištuštintas alkoholinių gėrimų lentynas.“
Kita „Vakaro žinių“ pašnekovė Aušra iš Švenčionių į Lenkiją apsipirkti važiuoja bent kartą per 2-3 mėnesius. Moteris neslepia, kad kelionė, nors ir varginanti, tikrai atsiperka. Dviejų asmenų šeima per vieną apsipirkimą išleidžia apie 200 eurų, kartu vieną kitą prekę parveža ir artimiesiems ar pensininkei kaimynei.
„Ilga ir varginanti kelionė - procedūra ne iš maloniųjų, bet užėjus į parduotuvę Lietuvoje tiesiog siutas apima kaskart matant, kad kainos vėl pakilusios. Bet ir lenkai pajuto aukso gyslą - pasienyje kainos taip pat kiek pakeltos, kur kas pigiau galima apsipirkti nuvykus gilyn į šalį. Nors ir pasienio kainos mus džiugina. Prie prekybos centrų iš 10 stovinčių automobilių 8 numeriai - lietuviški“, - sako Aušra.
Paklausta, kokias prekes išskirtų kaip pigiausias, moteris atkerta, kad pirkti verta kone viską, ypač sutaupo įsigydama vaistų. Neseniai įsigyta 360 kapsulių maisto papildų pakuotė Aušrai kainavo 28 eurus, o tokio paties maisto papildo pakuotė Lietuvoje atsieina 98 eurus. Ir tik už 20 kapsulių. Dėl kainų skirtumo Aušra linkusi kaltinti konkurencijos Lietuvoje nebuvimą ir verslininkų godumą.
Alus vežime - veide šypsena
Tiesa, norint pigiau apsipirkti mums jau įprastoje Lenkijoje, nebereikia patiems ten net važiuoti, nes jau randasi verslų, siūlančių ir pristatymo į Lietuvą paslaugą. Daugiau kaip penkerius metus į Lenkiją pigesnių prekių vykstantis „Pirklenkijoje.lt“ įkūrėjas Tomas sako, kad iš pradžių prekių atveždavo tik paprašius draugams ar pažįstamiems, tačiau kasmet norinčiųjų sutaupyti apsiperkant skaičiui didėjant tokia veikla tapo pragyvenimo šaltiniu.
Paklaustas, kaip keičiasi lietuvių pirkėjų įpročiai, Tomas neslepia, kad valdžios sugalvoti alkoholio draudimai ir padidintos gėrimų kainos jau dabar gerokai pildo kaimyninių šalių biudžetą. „Oficiali statistika tikrai neatspindi realios situacijos. Nes statistika sako, kad alkoholio pardavimas mažėja, tačiau iš tiesų suvartojimas tik didėja. Mes alkoholio patys nevežame pirkėjams, bet kaskart vykdami į Lenkiją matome, kad lietuviai tikrai pradėjo pirkti ir alkoholį. Žinoma, žmonės pirko ir anksčiau, tačiau dabar padidėjimas itin juntamas. Manau, atsiranda ir tokių, kurie važiuoja būtent alkoholio, o tie, kurie ir taip važiavo maisto pirkti, dabar į krepšelius krauna ir alkoholį. Akivaizdu, kad Lietuva, pakėlusi akcizus, smarkiai pralošia. Juolab kad dažnas, pirkdamas alkoholį kitoje šalyje, perka daugiau, nei jam įprastai reikia, bijo pritrūkti. Be to, veža ne tik sau, bet ir draugams, giminėms, draugams ir artimiesiems. Tendencijų pastebėti neįmanoma, kai užsukus į bet kurią parduotuvę matai lietuvaičius alaus prikrautais vežimais ir laimingais veidais“, - sako Tomas. - Jaučiame didėjantį pirkėjų, norinčių sutaupyti perkant Lenkijoje, susidomėjimą. Prieš kelerius metus žmonės dažniau pirkdavo prekes, labiau susijusias su namų apyvokos reikmėmis, drabužius, batus, o šiandien ėmė dar labiau taupyti ir užsakinėti ir tokias prekes kaip automobilių padangos, plytelės, netgi stambiagabarites prekes, tokias kaip baldai. Išskirti vieną ar kelias prekių kategorijas būtų sunku, nes žmonėms aktualios pačios įvairiausios prekės, ne tik maistas, kaip įprasta manyti.
Tokias tendencijas lemia tik kainų skirtumas. Neseniai vienas mūsų pirkėjas papasakojo, kad iš Lenkijos atvežtos užsakytos prekės, net atskaičiavus pristatymo mokestį, jam vis tiek atsiėjo 30 proc. pigiau, nei perkant Lietuvoje. Tai skaičiai, kurie verčia susimąstyti apie spragas mūsų rinkoje.“
Beje, Tomas sako turintis politikams pasiūlymą, kuris galėtų padėti sugrąžinti tautiečius iš pigesnių prekių rojaus: „Lenkijoje prekėms taikomi skirtingi PVM tarifai. Nejau nebūtų galima padaryti eksperimento - bent pusę metų sumažinti PVM tarifą kad ir daržovėms, kitai prekių grupei, o tada pažiūrėti, kiek pavyko dėl to surinkti daugiau pinigų į biudžetą. Aš tikrai nemanau, kad sumažinus PVM žmonės vis dar važiuotų į kaimynines šalis. Juk ne iš neturėjimo ką veikti žmonės ten važiuoja.
Galima bent pabandyti. Juk visa valdžia gyvena iš mūsų sunešamo biudžeto. Tai kodėl politikai nenori surinkti daugiau mokesčių, o leidžia kitoms valstybėms surinkti mūsų piliečių uždirbtus pinigus. Net baisu pagalvoti, kiek lietuvaičiai jau išvežė milijonų ne tik į Lenkiją. Žmonės siunčiasi prekes iš Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir daugelio kitų Europos šalių.“
Romas APULSKIS, Legalaus verslo aljanso prezidentas:
Aludariai skelbia, kad alaus pardavimas krenta, o stipriųjų gėrimų - auga. Tačiau ši informacija neteisinga. Taip skelbiama tyčia, nes jie tiesiog bijo, kad ir vėl jiems bus padidintas akcizas. Finansų ministerija informuoja, kad stipriųjų gėrimų deklaruota daugiau tik dėl to, jog buvo kaupiamos didelės atsargos parduotuvėse ir sandėliuose, tad informacija, esą žmonės suvartoja daugiau stipriųjų gėrimų, taip pat neteisinga. Bet išplatintoje „Nielsen“ statistikoje yra informacija iš parduotuvių kasų - realus pardavimas, pagal kurį matome stipriųjų gėrimų pardavimo kritimą 8,2 proc., vynų - beveik iki 50 proc. Tai gal kiek apytikslis, bet realus rezultatas.
Tikslios informacijos apie vartojimo įpročių pasikeitimus neturime, bet tikrai žinome, kad kaimuose stipraus alaus pardavimas beveik nesumažėjo. Ką tai reiškia? Kad problemų dėl alkoholio turintys žmonės kaip gėrė, taip tebegeria. Mes manome, kad priimtos priemonės šių žmonių ir nepaveikė, jos paveikė paprastą žmogų, kuris gal ir šiaip nelabai veržiasi gerti. Gal pabrangus alkoholiui, jis ir nusipirko mažiau, bet dėl žmonių, kurie ir kelia problemas, klausimas taip ir nebuvo išspręstas. Dar daugiau - iš spaudos girdžiu, kad gydymo prieinamumas tapo sudėtingesnis dėl naujų sprendimų.
Šiuo metu mūsų valstybė bando padaryti, kad alkoholis būtų žmonėms neprieinamas arba neįperkamas. Kai tą patį alkoholį Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje ar toje pačioje Lenkijoje matai daug pigesnį, kyla klausimas, ar mes nerandame kitų priemonių, ar valstybė visiškai netiki, kad žmogus gali nenorėti gerti, todėl apriboja alkoholį. Bet nekalbama, kokios buvo priimtos priemonės dėl laisvalaikio užimtumo skatinimo. Gal naujoji valdžia padidino vaikų neformaliojo užimtumo krepšelį? Nepadidino ir net buvo kalbama apie mažinimą kai kuriose savivaldybėse. Tai rodo, kad politikai tokių priemonių kaip užimtumas nepripažįsta, manoma, kad reikia tiesiog uždrausti. Tai sovietinė metodika.
Deja, alkoholio vartojimas ir yra pasekmė to, kad nėra užimtumo ir švietimo. Sakome, kad visos šios problemos pirmiausia pasireiškia kaime, o būtent kaime bloga užimtumo ir švietimo padėtis. Čia ir žmogaus išsilavinimo vidurkis žemesnis, užimtumo lygis mažesnis. Tuomet vyrauja alkoholizmas. Bet kol kas nematome jokių konkrečių priemonių, kad šie dalykai būtų sprendžiami. O reali situacija yra tokia, kad stipraus alaus pardavimas Vilniuje krito 25 proc. o kaime - vos 5 proc. Ką tai reiškia? Tas, kuris norėjo prisigerti, ir esant draudimams ar pakeltiems akcizams toliau be jokių problemų tai daro.
Geografija plečiasi
Lietuvių pirkėjų pagausėjimą jau pastebėjo ir latviai. Neatsilieka ir verslas, suskubęs tenkinti besikeičiančius pirkėjų iš Lietuvos įpročius. Štai neseniai savo parduotuvę Latvijoje, Bauskėje, atidariusi „Vynoteka“ pirkėjus iš Lietuvos, norinčius sutaupyti, netgi pasisiūlė nugabenti į naują parduotuvę nemokamai. Norintieji sutaupyti iš alkoholio autobusais į Latviją buvo vežami iš Biržų ir Pasvalio už dyką. Dar didesnė dovana populiariausio alaus kaina, - vos 0,69 euro, o pigiausias alus kainuoja pigiau nei Lietuvoje vanduo.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą