Jauni žmonės dėl finansų jaučiasi saugiau nei jų tėvai, nors turi mažiau darbo

Nepaisant gana didelio bendro gyventojų finansinio nesaugumo jausmo, tarp 26-35 metų žmonių buvo daugiau tokių, kurie sakėsi esą saugūs dėl savo finansų (50,2 proc.), kai tarp 36-55 metų gyventojų finansiškai saugių sumažėja iki maždaug 39 proc.

„Stipresnis jaunų žmonių finansinio stabilumo jausmas sietinas ne su geresne jų finansine padėtimi ar uždarbiu, bet greičiau su Lietuvoje vykstančiais socialiniais pokyčiais, kuomet suaugę vaikai lieka gyventi su tėvais ar būna jų remiami finansiškai. Antra vertus, sociologai teigia, kad dabartinė jaunų žmonių karta vadovaujasi ir kiek kitokiomis vertybėmis – jauni žmonės nejaučia didesnio diskomforto dėl to, kad yra finansiškai priklausomi. Ši karta laikoma patogumą ir malonumus mėgstančia karta, kuri sunkiau pakelia konkurenciją ar poreikį pakovoti už save. Taigi mūsų atliktas tyrimas patvirtina, kad jaunimas jaučiasi finansiškai saugiau ir už viduriniąją kartą, ir už pensijas gaunančius žmones, nors jauni žmonės dar tik pradeda dirbti“, - mano „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

Pasak „PZU Lietuva“ vadovo, Europoje krizė paskatino jaunimą ilgiau gyventi su tėvais visoje Europoje, ypač tose šalyse, kurioms krizė smogė smarkiau, tarp jų – ir Lietuvai. Lietuvoje išlieka vis dar aukštas jaunimo nedarbo lygis. Tiesa, apie pusė jaunų bedarbių yra žemos kvalifikacijos ir nelinkę atsižvelgti į darbo rinkos poreikius.

Kartų ir lyčių tyrimo duomenimis, finansinės pagalbos iš tėvų tikisi apie pusė 22–26 metų jaunuolių. Gyventi kartu su tėvais jaunuolius skatina finansinė situacija ir sudėtingos būsto įsigijimo sąlygos. Lietuvoje nėra daug nuomojamo būsto, kaip kad Vakarų Europoje, mūsų šalyje linkstama turėti nuosavą būstą, o jauniems žmonėms sunku tai padaryti dėl finansinių galimybių.

„Lietuvos jaunimas jaučiasi ramiau dėl savo finansų ne todėl, kad gauna stabilesnes pajamas ar turi daugiau darbo. Jauni žmonės neturi gerai apmokamo darbo, bet kartu neturi ir tiek įsipareigojimų bankams, kiek jų tėvai. Kartu tai reiškia, kad vidurinioji ir vyresnioji dirbančiųjų karta turi daug didesnę finansinę naštą – jiems tenka išlaikyti save ir suaugusius vaikus“, - mano Marius Jundulas.

„PZU Lietuva“ vadovas mano, kad toks ilgas tėvų įsipareigojimas vaikams kalba apie būtinybę pasirūpinti finansine augančios kartos ateitimi – draudimo instrumentai leidžia sukaupti didesnes sumas vaikams augant ir vėliau apsaugos nuo būtinybės išlaikyti juos suaugusius.