Jau byra "Snoro" banko kreditorių komitetas

Iš „Snoro“ kreditorių komiteto pasitraukęs žinomas Klaipėdos verslininkas Martinas Gusiatinas savo sprendimą motyvuoja dideliu užimtumu, tačiau kartu užsimena ir apie atsainų valstybės požiūrį į savo pinigus, skirtus privačios kredito įstaigos klientams.

Alga - ne už rezultatus

Po „Snoro“ veiklos sustabdymo praėjusių metų lapkričio 16-ąją valstybė šiam bankui skyrė apie 4 mlrd. litų injekciją. Šiuos pinigus ketinama sugrąžinti pardavus banko turtą.

Apie M.Gusiatino pasitraukimą iš visuomeninių Kreditorių komiteto nario pareigų „Respubliką“ informavo „Snoro“ banko indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovas Danas Arlauskas.

„Kreditorių komiteto veiksmingumu skatina abejoti ir tas faktas, kad iš jo pasitraukė labai svarbus žmogus - M.Gusiatinas, - teigė D.Arlauskas. - Asociacijai ir toliau sekasi normaliai bendradarbiauti su Kreditorių komiteto pirmininke Aurelija Mažintiene, tačiau stebina mūsų atstovės Dovilės Burgienės pozicija dėl bankroto administratoriaus Nilo Kuperio (Neil Cooper) algos nustatymo“.

Nuo rugpjūčio 1-osios „Snoro“ kreditorių komitetas N.Kuperiui nustatė 100 tūkst. litų atlyginimą, o jo komandai leido išleisti iki 5 mln. litų kas mėnesį. Pernai žiemą teismas N.Kuperio konsultantams jau buvo skyręs 60,9 mln. litų išlaidų limitą, tačiau už nuveiktą veiklą iki šiol tėra pateikiamos abstrakčios darbo valandų ataskaitos.

„Šiandien šio asmens (N.Kuperio - red. past.) atlyginimas nustatomas pagal dirbtų valandų skaičių, nors iki šiol gauname tik tokius duomenis, bet ne informaciją apie šios veiklos rezultatus, - sakė D.Arlauskas. - Mes kol kas taip pat nesame gavę aiškios informacijos, kaip juda reikalai dėl valstybės įdėtų į „Snoro“ banką pinigų susigrąžinimo. Manau, kad jeigu nėra jokio matomo rezultato, tai ir banko bankroto administratoriui turėtų būti mokama tik pradinė alga, o visą likusią jos dalį turėtų sudaryti vadinamasis sėkmės mokestis. Mūsų nuomone, tokia formulė skatintų N.Kuperį siekti geresnių veiklos rezultatų, o dabar jam mokama tik už darbe praleistą laiką. Šiandien tik matome, kad kone pusė pinigų, gaunamų už „Snoro“ išdalytus kreditus, išdalijama N.Kuperiui išlaikyti“.

D.Arlauską taip pat stebina ir valstybės nenoras atgaivinti nacionalizuoto banko veiklą.

„Į mūsų asociacijos siūlymus atgaivinti „Snoro“ veiklą ne tik nebuvo atsižvelgta - mano žiniomis, ši idėja net nebuvo svarstyta, - sakė D.Arlauskas. - Vadinasi, toks buvo politinis sprendimas - politikai nusprendė, kad „Snoro“ daugiau nebebus. Bet mums niekas nepaaiškino, ar bandymas gaivinti banko veiklą yra kvailas, ekonomiškai nenaudingas“.

Valstybė nesirūpino piliečiais

Iš „Snoro“ kreditorių komiteto pasitraukęs M.Gusiatinas „Respublikai“ sakė, kad taip pasielgti apsisprendė, nes „anksčiau nepagalvojo, kad bus tiek daug darbo“. Šis verslininkas ir jo įmonės „Snore“ prarado daugiau nei 3 mln. litų.

„Visus „Snoro“ reikalus šiandien kontroliuoja valstybė, kuri privalėtų padoriai ir elgtis. Ar savo darbą valstybės atstovai Kreditorių komitete atlieka sąžiningai, nenorėčiau kalbėti, - sakė M.Gusiatinas. - „Snoro“ istorijoje apskritai yra labai daug aplinkybių: iš vienos pusės - antonovai ir baranauskai (buvę pagrindiniai banko akcininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas - red. past.), kurie, beje, taip pat žinojo, ką darė. Iš kitos - Lietuvos bankas, kuris savo metu gyrė „Snorą“, jį auditavo, prižiūrėjo, dalijo licencijas, o staiga mums išmetė tą naujieną apie veiklos sustabdymą ir nacionalizavimą.

Mano nuomone, jeigu valstybė prižiūrėjo „Snorą“, o prižiūrėjo, matyt, blogai, bet jį vėliau nacionalizavo, tai ji ir turėtų visiems kreditoriams grąžinti visus pinigus. Dabar susidaro įspūdis, kad valstybė kiek įmanoma atsiims savo pinigus, o visi kiti - tegul lieka likimo valioje. Aš visada gyvenime ir darbe matau prasmę. „Snoro“ kreditorių komitete jos nebemačiau, tai ir pasitraukiau. O su kuo man reikėtų kovoti - su valstybe? Rėkauti, šūkauti? Ne mano metams tai, reikia jaunesnių, gabesnių žmonių“.

Prokurorams trūksta laiko

O generalinis prokuroras Darius Valys vakar Seime pareiškė, kad iki lapkričio 26-osios tikriausiai nepavyks pabaigti ikiteisminio tyrimo dėl informacijos apie „Snorą“ nutekinimą, tad jam skirtą terminą turbūt teks pratęsti.

„Manau, kad per šį terminą tai tikrai nebus spėta ikiteisminį tyrimą užbaigti. Ikiteisminis tyrimas yra didelės apimties, sudėtingas. Ir minėjau, kad kai kurie specialistai nepateikė prokurorams išvadų“, - sakė D.Valys.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"