J. Razma abejoja šilumos ūkio nuomos pranašumais

Seimo valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma siūlo labai atidžiai rinktis šilumos ūkio valdymo būdą, o savivaldybėse jokiu būdu nepriiminėti skubotų ilgalaikių nuomos pratęsimo sprendimų.

"Matome, kad šilumos ūkio nuomą pasirinkusios savivaldybės labiau pralošė negu išlošė. Sugrupavę šilumos įmones į palyginamas grupes pastebėjome, kad kiekvienoje grupėje tokie tiekėjai kaip "Dalkia" bei "E-energija" paprastai rikiuojasi arti brangiausių", - pirmadienį spaudos konferencijoje teigė J. Razma.

Pasak Seimo nario, atlikta analizė įrodo, kad šilumos ūkio nuoma privatiems ūkio subjektams nepasiteisino. "Peršasi išvada: savivaldybės nebeturėtų sudarinėti naujų nuomos sutarčių, o šilumos ūkį vis dėlto turėtų tvarkyti pačios", - įsitikinęs frakcijos seniūnas J. Razma.

Jis sakė siūlysiąs tokią nuostatą įrašyti į TS-LKD savivaldybių rinkimų programą.

J. Razma mano, kad savivaldybių šilumos ūkio įmonės, sustiprinus vadybą, gali būti pakankamai pajėgios pačios, be privataus operatoriaus pagalbos, investuoti ir atnaujinti tinklus bei jėgaines.

"Privatus investuotojas, neretai turėdamas prieš akis neilgą ir bet kuriuo atveju ribotą investavimo horizontą, ne visada gali būti suinteresuotas pačiais optimaliausiais investavimo ir valdymo sprendimais. Nėra ko stebėtis, kad netgi kokių nors aplinkos apsaugos normų griežtinimas, kaip matome dabar Vilniaus atveju, gali sukelti nereikalingų įtampų", - pastebi politikas.

"Tad linkėčiau savivaldybių politikams nebelipti ant to paties sykį skaudžiai jau užgavusio grėblio, o ieškoti modernių būdų miestų šilumos ūkiams valdyti. Augantis biokuro naudojimas šilumos gamybai - sveikintina tendencija, tačiau ne blogiau už privatininką tuo gali užsiimti savivaldybės įmonė", - tikina J. Razma.

Komentuodamas sostinėje kylančias aistras dėl nuomos sutarties su "Dalkia" pratęsimo dar 20-iai metų, J. Razma pažymėjo, kad apie pratęsimą kalbėti apskritai neverta, o jokio naujo konkurso taip pat nereikia skelbti.

"Iki nuomos sutarties pabaigos dar liko net 7 metai - argi jau atėjo laikas kalbėti apie naują konkursą? Nuomotojas privalo laikytis galiojančių teisės normų, vadinasi, ir vykdyti gamtosaugos reikalavimus, nesvarbu, kada ir kokie jie beįsigaliotų. Tuo tarpu savivaldybė turi užtikrinti, kad kiekvienas potencialus investuotojas gautų adekvačias garantijas ir prisiimtų miestui svarbius įsipareigojimus. Akivaizdu, kad modernizavimo projektui vykdyti galima pasitelkti platų partnerių ratą, neapsiribojant dabartiniu šilumos ūkio operatoriumi. Ten, kur nepagrįstai skubama - visada kyla įtarimų, užtenka prisiminti kad ir liūdnai pagarsėjusį LEO atvejį. Savivaldybės tarybos nariams, tikiuosi, užteks politinės valios priimti tik tokius sprendimus, kurie bus nepriekaištingai skaidrūs, ir Vilniuje apie LEO pasikartojimą neteks girdėti", - vylėsi politikas.

Anot J. Razmos, dar vienas aspektas, keliantis nerimą - nuspėjamos gana artimos sostinės šilumos ūkio operatoriaus sąsajos su viena didelę biokuro rinkos dalį valdančia bendrove. "Šis faktas nėra palankus Vilniaus šilumos vartotojams, jis turėtų kelti susirūpinimą Vilniaus politikams. Įgyvendinus siūlomą šilumos ūkio konversiją į biokurą, gali būti labai sunku kontroliuoti, ar biokuras "saviškiams" tiekiamas rinkos kainomis. Kas garantuos, kad nenugalės pagunda iškelti pelną į kitą bendrovę?" - svarsto TS-LKD frakcijos seniūnas.

J. Razma pirmadienį kreipėsi į ūkio ministrą, prašydamas paaiškinti, kaip bus užtikrintas tinkamas šilumos ūkiui skiriamos Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšų naudojimas.

Ministro parlamentaras prašo išaiškinti, ar ES struktūrinė parama, skirta šilumos ūkį dabar tvarkančioms privačioms bendrovėms, naudojama pakankamai griežtai kontroliuojant ir ar uždėti saugikliai, kad šių investicijų, nutrūkus nuomos sutartims, savivaldybėms nereikėtų iš privačių bendrovių išpirkti.

Pagal priemonę "Šilumos tiekimo sistemos modernizavimas" 38 projektams jau yra skirta 86 milijonai litų iš ES Ekonomikos augimo veiksmų programos. Anot J. Razmos, visuomenei svarbu žinoti, ar lėšos tarnaus bendram labui ir neatiteks pelno siekiantiems šilumos verslo privatininkams.