Įvykiai Ukrainoje: artėja ekonominių sankcijų Rusijai metas?

Europos Parlamento pirmininko Martino Šulco patarėjo užsienio politikos klausimais Arnoldo Pranckevičiaus teigimu, vertinimų, jog iki šiol ES reakcijos į įvykius Ukrainoje būta per silpnos bei kuklios, esama teisingų.

"Tačiau reikia suprasti, kad pradžioje būta labai skirtingų valstybių narių pozicijų. Pietinės valstybės imtis jokių aktyvesnių veiksmų nenorėjo, Prancūzijos ir Vokietijos pozicijos buvo labai rezervuotos, Lenkijos ir Baltijos šalių - labai aktyvios. Šiandien šios pozicijos jau yra suartėjusios. Ir tai didžiulis pasiekimas. Istorija vertins, ar teisingai Europa reagavo į Rusijos agresiją, bet yra racijos, logikos tame kelyje, kurį pasirinko Europa. ES atsakas grįstas keliais aspektais. Visų pirma - konflikto deeskalacija, antra - Rusijos sulaikymas, trečia - pagalba Ukrainai, Moldovai ir Gruzijai. Ir šiose srityse yra labai daug jau padaryta. Ir net sankcijų, baudimo atžvilgiu ES jau nužengė daugiau, nei buvo galima tikėtis prieš porą mėnesių. Aš niekada neįsivaizdavau, kad tokios narės, kaip Vokietija ar Prancūzija, kada nors pritars tikslinėms sankcijoms prieš aukšto rango Rusijos pareigūnus. Tai jau yra įvykę", - praėjusią savaitę žurnalistams Briuselyje sakė A. Pranckevičius.

Europos Parlamento pirmininko patarėjo teigimu, bendras sankcijų Rusijai paketas suskirstytas į tris dalis. Pirmosios dvi dalys - jau pritaikytos. T. y. sustabdytos derybos dėl svarbių ES ir Rusijos bendradarbiavimo sutarčių (bevizio režimo ir pan.), atšaukti bendri susitikimai, pritaikytos vizų apribojimų bei sąskaitų įšaldymo sankcijos Rusijos pareigūnams bei prezidentui Vladimirui Putinui artimiems oligarchams ir kt.

"Tai nėra popierinės, tai yra realios tikros sankcijos. Tačiau nebūkime naivūs. Jos, be jokios abejonės, nepaveiks V. Putino, jei jis manys, kad ta kaina, kurią jis dabar moka, yra mažesnė, nei nauda, kurią jis dabar gauna. V. Putinas tikrai nesustos bei kol kas jis tikrai mano, kad ta nauda yra didesnė. Tai ne tik Krymo aneksija, teritoriniai aspektai ar kerštas už Viktoro Janukovyčiaus valdžios praradimą, bandymas "torpeduoti" Ukrainos europinę integraciją. Jo tikslas daug didesnis - parodyti, kad Maidanas buvo didžiulė istorinė klaida, siekiant, kad tai nepasikartotų kitoje valstybėje, regione ir pačioje Rusijoje. Antras tikslas - V. Putinas siekia mobilizuoti savo visuomenę didžiajai strategijai - rusiškai kalbančio pasaulio suvienijimo strategijai", - teigė A. Pranckevičius.

Jis pažymėjo, jog šiuo metu Europos Komisija (EK) rengia trečiąją sankcijų Rusijai paketo dalį.

"Tai tikslinės ekonominės, prekybinės sankcijos, daugiausiai nukreiptos prieš strategines Rusijos įmones, - sakė A. Pranckevičius. - ES valstybių narių vadovai, pavesdami EK rengti ekonominių sankcijų paketą, pasakė, kad jei Rusija toliau eskaluos konfliktą, pavyzdžiui, įsiverždama į Rytų Ukrainą ar pakartodama tas pačias provokacijas Padniestrėje, trečiasis paketas pradės galioti. Galima sakyti, kad tai yra "užtaisyto ginklo" metafora. ES padėjo "užtaisytą ginklą" ant stalo, tam, kad jis gerai matytųsi ir kad pašnekovas žinotų, jog šios sankcijos yra realios bei bet kada gali būti pritaikytos."

"Naivumo Europoje mažiau"

"Mes turime būti pasiruošę kautis, deja. Nes niekas daugiau nevertinama - jokie parašai, jokios sutartys", - teigė Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis.

Paklaustas, ar pritaikius ekonomines sankcijas nenutiks taip, kad Rusija bus destabilizuota bei tai dar labiau ateityje pakenks ES, V. Landsbergis atsakė, jog Europa kartą jau padarė klaidą, nusprendusi naudotis šiuo argumentu. Taip esą nutiko žlugus Sovietų Sąjungai, kai tąkart taip pat bijota, kad Rusija gali būti destabilizuota. Tada, anot V. Landsbergio, užuot ėmęsi konkrečių demokratijos Rusijoje stiprinimo priemonių, Vakarai Rusijai besąlygiškai skyrė finansinę paramą.

"Aišku, sankcijos Rusijai padarys žalos. Bet šioje istorijoje V. Putinas sudrebėjo tik vieną kartą - kai JAV prezidentas Barakas Obama nuskrido į Saudo Arabiją. Taip buvo ir prezidento Ronaldo Reigano laikais, kai numušus naftos kainas Sovietų Sąjungai, kariaujančiai Afganistane, išsidirbinėjančiai, atėjo galas, - sakė europarlamentaras. - Naivumo šiandien Europoje jau mažiau. Bet instinkto prisitaikyti turbūt nemažėja. Tegu ji būna kažin kokia baisi, vis vien su ja reikia gyventi. Tavo lovoje monstras, bet jis toks įspūdingas, tad tegu būna."

"Sankcijos kelia juoką"

Po ilgo delsimo Europos Parlamentas vis dėlto nusprendė įvykių Ukrainoje fone pritarti ir rekomendacijos ES Tarybai projektui dėl vizų apribojimų nustatymo bei finansinio turto įšaldymo pareigūnams, susijusiems su Sergejaus Magnitskio byla, vadinamajam "Magnitskio sąrašui". Tarp 32 asmenų, kurių sąrašas pateikiamas rekomendacijoje, - teisėjai, tardytojai, gydytojai, kiti Rusijos pareigūnai, kalti dėl neteisėto S. Magnitskio sulaikymo ir šio jauno teisininko smurtinės mirties kalėjime.

Europos Parlamento nario Leonido Donskio teigimu, šis sprendimas priimtas pavėluotai.

"Dabar šios sankcijos kelia juoką abiejose pusėse. Izoliuodamas keletą antrojo ešalono funkcionierių, tu negali sukurti adekvataus atsako Rusijos dabartinei politikai. Bijau, kad tai virto tik simboliniu atsaku. Tikru politiniu atsaku tai turėjo virsti prieš keletą metų. Reikėjo tai daryti tada, kai šios priemonės būtų netikėtos Rusijai bei būtų privertusios Kremlių susimąstyti", - pažymėjo europarlamentaras.

Jo nuomone, Rusiją nuo tolesnių aktyvių veiksmų Ukrainoje ir kitose valstybėse gali sustabdyti tik daug rimtesnis Vakarų atsakas.

"Jei Kremlius daugelį savo žaidimų žaidžia žiūrėdamas, kiek toli jis gali eiti ir koks bus Europos, Vakarų atsakas, tai kol kas jis mato, kad gali eiti toli", - pažymėjo L. Donskis.

Nauja ekonominė krizė?

Didėjant įtampai tarp Rusijos ir ES, paskaičiuota, kiek tai gali kainuoti Lietuvai. Pats juodžiausias scenarijus numato ekonomikos stojimą, puse milijardo litų mažesnį biudžetą, trimis milijardais litų mažesnį bendrąjį vidaus produktą (BVP) ir bankrotą kai kurioms bendrovėms. "Praradimas 2,4 iki 3 proc. BVP lyg ir nedidelis, bet atskiroms įmonėms tai būtų gana skaudus smūgis, nes darbo vietas prarastume, vienais skaičiavimais, 10 tūkst., kitais - gal daugiau, sunku pasakyti, kiek ta gamyba sulėtėtų atskirose įmonėse. Taigi mus pervežimo sektorius jaudina ir, be abejo, maisto pramonė", - kiek anksčiau sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas.
Tiesa, dalies šalies ekonomistų manymu, valdžios numatytas juodžiausias scenarijus, kai šalies ekonomika sustoja, gali būti per švelnus bei, jei Rusija imsis rimtai keršyti už ES sankcijas, Lietuva gali atsidurti ant katastrofos slenksčio.

"Sankcijų greičiausiai nesiims"

ES greičiausiai nesiims naujų ekonominių sankcijų prieš Rusiją, nes valstybių prekyba yra per daug susijusi, prognozuoja "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, viena priežasčių yra ta, kad tiek ES, tiek NATO bus sunku įrodyti, kad tolesni politiniai neramumai Ukrainoje yra skatinami Rusijos, tad ir priežasčių pritaikyti naujas sankcijas nebus. Be to, pasak ekonomisto, bendrijos ir Rusijos prekybiniai santykiai yra per daug susiję.
Jeigu visgi ES imtųsi sankcijų prieš Rusiją, ši galėtų reaguoti įvairiai. "Grįžtamasis ryšys gali būti nuo švelnaus ir epizodinio, kur nukreipiamos Rusijos sankcijos į atskiras valstybes, į kai kurių energetinių išteklių tiekimo apribojimą, nes Rusija gali sėkmingai apriboti ne visai Europos Sąjungai dujų tiekimą, bet tik kai kurioms valstybėms", - aiškino ekonomistas.
Anot jo, jei būtų apribojamas tik lietuviškų prekių eksportas, Lietuvos ekonomika greit atsigautų. "Poveikis Lietuvai gali būti labai įvairus. Jeigu apribojamas tik lietuviškų prekių eksportas iš Lietuvos, tai poveikis nebūtų didelis. Galėtų Lietuvos ekonomika trumpą laiką atsidurti recesijoje, bet tai būtų mažas susitraukimas, o jeigu kalbėtume apie labai plataus masto sankcijas, kai reeksportas, transporto srautai ir energetinių išteklių tiekimas sustoja (...), tuomet, aišku, šokas ekonomikai yra didelis, bet tokio scenarijaus tikimybė labai maža", - tikino N.Mačiulis.
Anot jo, sunku įsivaizduoti, jog kuri nors pusė pradėtų tikrą ekonominį karą, nes tiek ES, tiek ir Rusija labai priklauso viena nuo kitos. "Sunku įsivaizduoti priežastis, dėl kurių Rusija nuspręstų veltis į tokį ekonominį karą, nes pati ji galėtų, turėdama didelius rezervus, ištverti kurį laiką, bet ilguoju laikotarpiu ją ištiktų ekonominė katastrofa, nes ji labai priklausoma nuo Europos Sąjungos. Europos Sąjunga yra pirma pagal dydį Rusijos eksporto rinka, o Rusija - trečia pagal dydį Europos Sąjungos eksporto rinka, tai nei viena, nei kita nėra suinteresuota pakenkti savo įmonėms ir gyventojams", - sakė "Swedbank" analitikas.

Parengta pagal BNS

Kreipėsi į PPO

ES antradienį Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) inicijavo bylą prieš Rusiją dėl šios paskelbto embargo kiaulienos produktams iš bendrijos šalių. ES ir Rusijai nepavykus susitarti dvišaliuose susitikimuose, anot Europos Komisijos pranešimo, neliko kitos išeities, kaip tik kreiptis į PPO, reikalaujant formalių konsultacijų su Rusija. Nurodoma, kad draudimai sumažino ES kiaulienos eksportą 25 proc. Beje, Rusija nedraudžia kiaulienos importo iš Baltarusijos, nors šioje valstybėje taip pat siaučia maras. Inicijavus bylą prieš Rusiją, su šia valstybe 60 dienų vyks derybos - joms nepasisekus ES gali prašyti PPO sukurti komisiją, kuri spręstų dėl Rusijos taikomų priemonių teisėtumo.
Lietuvos mėsos perdirbėjai skaičiuoja, kad dėl kiaulienos produktų eksporto į Rusiją sustabdymo jie kiekvieną mėnesį gali turėti apie 15 mln. litų nuostolio.
Kiaulienos importo į Rusiją draudimai, kaip ir anksčiau taikyti pieno produktų embargo, vežėjų tikrinimo atvejai, yra politinio spaudimo pobūdžio, teigė prezidentės vyriausiasis patarėjas socialinės politikos ir ekonomikos klausimais Nerijus Udrėnas antradienį interviu Žinių radijui.

Parengta pagal BNS, ELTA