Išlaidos maistui atskleidžia kritusį pragyvenimo lygį

Lietuvos gyventojai priversti maistui skirti daugiau nei ketvirtadalį savo išlaidų, o senosios Europos gyventojai jam išleidžia vos dešimtadalį savo pajamų. Pagal išlaidas maistui mes lenkiam ir latvius, ir estus, antradienį rašo "Verslo žinios".

Statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vedėja Nadiežda Alejeva, primena ekonomistų vertinimą: kuo aukštesnis šalies gyvenimo lygis, tuo mažiau jos gyventojai išleidžia maistui. Pavyzdžiui, Vokietijoje, Liuksemburge ar Jungtinėje Karalystėje išlaidos maistui ir nealkoholiniams gėrimams, vertinant 2010 m. svorių sistemą, sudarė vos 11-12 proc. visų vartojimo išlaidų.

Net kai kuriose ES naujokėse, tokiose kaip Čekija, Slovakija, Slovėnija, Kipras ar Malta, maistui skiriama 16-18 proc. visų išlaidų.

"Jei mažiau išlaidų tenka maistui, daugiau jų galima skirti kitoms prekių ar paslaugų grupėms: poilsiui ir kultūrai ar drabužiams ir avalynei", - atkreipia dėmesį N. Alejeva.

Pasak jos, iki sunkmečio Lietuvoje maistui skiriama išlaidų dalis po truputį mažėjo, tačiau užpernai išlaidos maisto produktams ir nealkoholiniams gėrimams sudarė 25,6 proc., pernai ūgtelėjo iki 25,7 proc., o šiemet - iki 26,6 proc.

Padidėjus maisto išlaidų svoriui Lietuvoje, sumažėjo pinigų, išleidžiamų poilsio ir kultūros prekėms bei paslaugoms, būsto apstatymui, ryšiams.

Didžiausią dalį išlaidų maistui 2010 m. skyrė Rumunijos gyventojai - apie 35 proc.. Galima palyginti, kad 1998 m. Lietuvoje maistui buvo skiriama 48 proc. visų vartojimo išlaidų.