Iš NVO reikalaus aktyvumo ir skaidrumo

NVO tarybos pirmininko pavaduotojas, miesto Tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto pirmininkas Simonas Gentvilas komiteto narius informavo, kad šiuo metu nėra aiški tvarka, kaip NVO deleguojamos į visuomenines komisijas, komitetus ir t. t., tad esą reikėtų tokią patvirtinti.

Trys pageidaujami požymiai

NVO tarybos pirmininkė Inga Aksamitauskaitė-Bružienė aiškino, kad rengiant rekomendaciją Savivaldybės administracijai bei tarybai buvo atsižvelgta į tarptautinių bei nacionalinių organizacijų rekomendacijas, jog reikia atsižvelgti ir į kokybinius NVO kriterijus.

"Kol kas šiandien turime tik NVO plėtros įstatymą, kuris pagaliau apibrėžė, kas yra tos NVO, bet neturime išsikristalizavę nei veiklos standartų, nei kiekybinių ar kokybinių kriterijų organizacijoms, kurios gali atstovauti visai sričiai. Kilo klausimas, galbūt Klaipėdoje, kurioje veikia NVO taryba, būtų galima išgryninti kriterijus toms nevyriausybinėms organizacijoms, kurios nori ginti miesto bendruomenės interesus miesto Taryboje sudarytose komisijose ir komitetuose. Posėdžiuose vyko arši diskusija, nes daug NVO atstovų manė, kad taip bus varžomos jų teisės. Bandėme surašyti kriterijus kaip įmanoma plačiau, apimti įvairaus pobūdžio nevyriausybines organizacijas", - pasakojo I. Aksamitauskaitė-Bružienė.

Pasak jos, NVO taryba siūlo, kad savivaldybės Tarybai ar administracijos direktoriui sudarant įvairias patariamąsias tarybas ar komisijas būtų atsižvelgiama į tris pagrindinius požymius, kurie galėtų galėtų būti atrankos kriterijais.

Tai gali būti skaitlingumas, pavyzdžiui, organizacija vienija per 30 narių (jei yra narystė), turi bent tris rekomendacijas iš savo srities atstovaujamų organizacijų ar kitokiu būdu įrodo, jog atstovauja ženkliam miestiečių skaičiui.

Kitas požymis - aktyvumas. Pasak I. Aksamitauskaitės-Bružienės, kriterijumi gali tapti veiklos trukmė Klaipėdoje, pavyzdžiui, veikla vykdoma bent 2 metus. O pilietinė organizacija turėtų įrodyti, kad tikrai vykdo veiklą numatytą laiką ir gali dirbti klaipėdiečių naudai.

Trečiasis požymis - skaidrumas.

"Organizacijos turėtų teikti viešas veiklos ir finansines ataskaitas. Dabar pakeistas įstatymas reikalauja visų organizacijų pradėti teikti finansines ataskaitas Registrų centrui. Taigi, jei organizacija vykdo kokią nors veiklą, ji neišvengiamai turės pateikti finansinę ataskaitą, bet norisi, kad jos teiktų ir veiklos ataskaitas", - sakė NVO tarybos pirmininkė.

Jos teigimu, jei dalyvauti patariamųjų komisijų ir tarybų veikloje norinčios dalyvauti organizacijos atitiks visus tris požymius, tuomet komisijų ir tarybų veikla bus gerokai efektyvesnė ir klaipėdiečių interesai bus ginami kokybiškiau.

Kelia abejonių

Pasak S. Gentvilo, yra atvejų, kai į NVO tarybą ateina keistai atrodančios organizacijos, pavyzdžiui, vos iš kelių asmenų sudaryta, visai kitoje vietovėje registruota organizacija. Dėl to esą reikėtų apibrėžti, kokios organizacijos gali realiai atstovauti klaipėdiečiams.

"Turime atvejį, kai organizacija yra registruota Skuodo rajone, jos nariai yra du asmenys, o NVO taryboje jie dalyvauja kaip lygūs su lygiais su didelėmis organizacijomis. Reikia, kad nepasitaikytų atvejai, kai iš esmės vieno žmogaus organizacija apeliuoja į tai, kad atstovauja miestiečiams", - kalbėjo S. Gentvilas.

Jam antrinusi I. Aksamitauskaitė-Bružienė informavo, kad tokia organizacija šiuo metu atstovauja sveikatos sričiai, tačiau esą kyla abejonių, ar iš tiesų tai yra atstovavimas, ar kitos sveikatos srities NVO žino, ką tas asmuo veikia NVO taryboje ir už ką balsuoja.

"Mes įtariame, kad neatsiklausiama kitų organizacijų nuomonės. Todėl ir norime įvesti kriterijus, kad būtų atstovaujama skaitlinga bendruomenė", - sakė NVO tarybos pirmininkė.

Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto narė Aldona Staponkienė domėjosi, ar tokių kriterijų nustatymas neprieštaraus įstatymams, ar nereikės dėl to keisti miesto Tarybos sprendimo. I. Aksamitauskaitė-Bružienė nurodė, kad tai yra rekomendacija dėl papildomų kriterijų.

Pasak A. Staponkienės, jei narius į NVO tarybą tvirtina miesto Taryba, tuomet reikėtų, kad ji patvirtintų ir naujuosius kriterijus. Apskritai A. Staponkienė siūlė NVO tarybai pasitarti su teisininkais - kaip reikėtų formuluoti tokį dokumentą.

Komiteto narys Algirdas Grublys siūlė parengti Tarybos sprendimo projektą dėl NVO delegavimo į Savivaldybės visuomenines tarybas tvarkos papildymo įtraukiant NVO tarybos pateiktas rekomendacijas. Komitetas tokiai idėjai pritarė.

Šiuo metu Klaipėdos NVO taryboje yra 18 narių, atstovaujančių kultūros, plėtros ir strateginio planavimo, jaunimo, senjorų, finansų ir ekonomikos, socialinei, sporto, demokratijos plėtros bei žmogaus teisių, ūkio ir aplinkosaugos, ekologijos bei gamtosaugos, sveikatos sritims.