Iš Lietuvos bėga ne tik žmonės, bet ir pinigai

Iš Lietuvos bėga ne tik žmonės, bet ir pinigai

Vis dažniau Lietuvos verslininkai nusprendžia verslą perkelti į užsienį. Nuo to nukenčia mūsų valstybė, nes dalis mokesčių atitenka šaliai, kurią verslas pasirinko. Vien pernai Lietuvos užsienio investicijos išaugo maždaug milijardu litų ir beveik pasiekė 8 mlrd. litų ribą. Investuotojai sako emigruojantys dėl sunkių mokestinių sąlygų Lietuvoje, tačiau Vyriausybei neatrodo, kad jos prastesnės nei kitur.

Traukiasi svetur

Nesibaigianti šalies gyventojų emigracija - ne vienintelė milžiniška Lietuvos problema. Stebima tendencija, kad ir vis daugiau verslo traukiasi į užsienį. Šiemetiniai skaičiai dar neaiškūs, tačiau vien pernai lietuviškos investicijos užsienyje išaugo kone milijardu litų ir pasiekė beveik 8 mlrd. litų. O kai verslas išvažiuoja iš valstybės, kartu su juo kartais išvažiuoja ir pelno, „Sodros“ bei kiti mokesčiai, kurie galėtų papildyti mūsų šalies biudžetą.

Kai kurie ekonomistai tai sieja ne tik su prasta, palyginti su kitomis šalimis, Lietuvos mokestine aplinka verslo atžvilgiu, bet ir su tuo, kad Lietuvoje, mažėjant gyventojų skaičiui, nebėra kur plėstis. Tačiau patys investuotojai vis dėlto labiausiai akcentuoja sunkesnę nei kai kuriose kitose šalyse verslo aplinką.

Per didelė našta

„Pirmiausia akcentuočiau tai, kad Lietuvoje nėra numatytos „Sodros“ įmokų ribos. Tai investuotojus bene labiausiai baido. Ypač tas įmones, kurios gamina didelę pridėtinę vertę kuriančią produkciją. Juk tokioje įmonėje kiekvienas darbuotojas turi būti aukštos kvalifikacijos, turi gauti aukštas pajamas. O kai nėra „Sodros“ įmokų ribų ir visa atsakomybė krenta ant darbdavio, kiekvienas kvalifikuotas darbuotojas smarkiai padidina sąnaudas. Nes kuo didesnė jo alga, tuo darbdavys turi daugiau mokėti „Sodrai“, - „Vakaro žinioms“ sakė Lietuvos investuotojų forumo analitikas Gytis Trilikauskis.

Kita įsisenėjusi problema, pasak jo, yra jau keliolika metų nekeistas Darbo kodeksas.

„Kodeksą vis bando pakeisti, tačiau dėl profsąjungų spaudimo pritrūksta valios tai padaryti. Todėl niekaip nepavyksta susitarti dėl viršvalandžių, dėl darbo savaitgaliais, dėl laisvo grafiko ir panašiai. Aišku, įmonės dėl to su darbuotojais dažnai susitaria viduje, bet formaliai tai yra Darbo kodekso nevykdymas. Kadangi galima patikra, daug įmonių to nedrįsta daryti“, - dėstė G.Trilikauskis.

Analitikas pritaria, kad investuotojai, perkeliantys verslą svetur, elgiasi nepatriotiškai, nes pradeda mokesčius mokėti kitoms valstybėms, tačiau esą nemažai įmonių tai yra vienintelė išeitis. Be to, kai kuriose valstybėse mažiau apmokestinamas pelnas, dividendai ir t.t.

Nėra taip blogai

Tačiau premjero patarėjas finansams Stasys Jakeliūnas tvirtina, kad verslui Lietuvoje nėra taip jau blogai. Bent jau mokestine prasme.

„Pačių investuotojų ir reikia klausti, kodėl jie verslus perkelia iš Lietuvos. Manau, kad viena iš priežasčių, kodėl taip yra, - ribota šalies rinka. Nes, objektyviai kalbant, ji mažėja, nes mažėja gyventojų - keliais šimtais tūkstančių per tuos daugiau nei 20 metų. Kai kalba, kad verslas išvežamas dėl „Sodros“ įmokų ribų nebuvimo, - nelabai su tuo sutinku. Taip, yra įmonių, kai jos veikia čia, tik jų būstinė registruota kitur. Tada „Sodros“ įmokų ribos kiek suveiktų, nes „Sodros“ mokesčiai mokami čia. Tačiau pas mus nėra progresinių mokesčių, kurie yra daugelyje šalių. Todėl viską įvertinus mes mokesčių našta niekuo neišsiskiriame. Taip, ji yra didelė, bet ne per daug, - tvirtino S.Jakeliūnas. „Jei viena kita įmonė registruojasi vienur ar kitur - tai dar nėra tendencija, kad reikia panikuoti. Tačiau suprantama, kad mokestinė sistema turi būti prognozuojama, stabili, palanki verslui. Tačiau įvertinus ją bent jau pelno mokesčio prasme esminių neigiamų skirtumų pas mus nėra ir pokyčių vargu ar reikia“, - sakė premjero patarėjas.

Vietoj komentaro

Apie verslo perkėlimą į kaimynines valstybes pasvarsto ir smulkieji šalies krovinių vežėjai, nuolat girdėdami valdžios raginimus sukti ratus iš Rytų į Vakarus.

Dėl naujų Rusijos suvaržymų Lietuvos kroviniams ir automobiliams su lietuviškais registracijos numeriais Rusijos pasienyje tebėra įstrigę apie 100 krovinių vežėjų. Jie antrą savaitę laukia nuodugnaus krovinių patikrinimo, mat Rusijos institucijos įtarinėja, kad lietuviai gali vežti šiuo metu iš ES draudžiamus importuoti produktus. Tačiau iki šiol negirdėti, kad būtų aptiktas nors vienas kontrabandinis krovinys.

„Manau, kad jeigu būtų nors mažiausias pretekstas, rusai būtų jau padarę iš muselės dramblį, - „Vakaro žinioms“ sakė Lietuvos smulkių ir vidutinių vežėjų asociacijos atsakingasis sekretorius Sigitas Žilius. - Visi žinome, kad tos kliūtys - tik politika, o Lietuvos vežėjai į tokią situaciją esame pakliuvę vien dėl to, kad esame lengviausiai pasiekiami.“

Pasak jo, dabar vienintelis kelias į Rytus lietuviškoms mašinoms lieka per Baltarusiją. Iš tiesų, krovininių automobilių srautas Medininkų ir Lavoriškių pasienio postuose padidėjęs: vakar popietę eilėje kirsti Baltarusijos sieną Medininkuose laukė apie 150, Lavoriškėse - 60 vilkikų.

Latvijos ir Estijos vežėjams papildomų kliūčių Rusijos muitinė nedaro. Ir kai kurios stambios Lietuvos transporto įmonės, turinčios Rusijoje registruotų automobilių, perkrauna į juos krovinius ir sieną kerta be problemų. Tačiau smulkūs ir vidutiniai vežėjai tokių galimybių neturi.

„Jie turi po kelis automobilius, dažnai įmonės direktorius kartu yra ir vairuotojas, ir tokia kompanija gali išlaikyti tik vieną biurą, vieną buhalteriją. Vienoje šalyje, - akcentuoja S.Žilius. - Jei tokia situacija užsitęs, mažieji vežėjai arba bankrutuos, arba turės perkelti biurus į Estiją, Rusiją, Baltarusiją. Aišku, ir mokesčiai keliaus iš paskos.“

Palikti Rusijos rinką ir ieškoti maršrutų Vakarų kryptimi, kaip tai daro didžiosios įmonės, smulkieji vežėjai taip pat negali, nes neturi ES konkurencingų transporto priemonių.

„Mažos įmonės, jei ir turi, tai vieną naujesnį vilkiką, kuris atitinka ES reikalavimus, ir tik jis gali ten važiuoti. 80 proc. vežėjų Rytų rinkose dirba todėl, kad nusipirkti ir išlaikyti sugeba tik prastesnius automobilius“, - aiškino vežėjų atstovas.

Jis skeptiškai vertino ir šalies politikų ketinimus prašyti Europos Komisijos užtarimo dėl Lietuvos vežėjų patiriamų problemų. Mat būtent EK reglamentai užkerta kelią net ir pačiai Lietuvai paremti savo vežėjus. S.Žilius citavo iš Ūkio ministerijos gautą raštą, kuriuo atsakoma į vežėjų prašymus imtis priemonių transporto sektoriaus nuostoliams dėl Rusijos embargo mažinti.

„Pagal pernai gruodį patvirtintą EK reglamentą ir kelis sutarties dėl ES veikimo punktus pagalba negali būti teikiama krovinių vežimo keliais transporto priemonėms įsigyti. Tai viena. Antra - vežėjai tarsi galėtų kreiptis į UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ ir prašyti palūkanų kompensavimo - net iki 95 proc. Bet čia ir atsiskleidžia visas dvilypumas - INVEGA galėtų kompensuoti palūkanas, jei vežėjas lizingo būdu įsigytų kad ir riešutų gliaudymo mašiną, tik ne krovininį automobilį! - piktinosi

S.Žilius. - Taigi, nelabai suprantu, ko į tą Briuselį važiuoti ir ko galima EK prašyti. Atrodo, kad mes kaip tie zuikučiai iš reklamos - trypiame vietoje, o atrodo, kad bėgame.“

Robertas DARGIS, Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas:

Ne verslas traukiasi iš Lietuvos, o kapitalas. Nemaža dalimi prie to prisidėjo ir konservatorių įvykdyta „naktinė reforma“.

Tokį verslo pasirinkimą visų pirma lemia saugumas, nes pasitraukimas į Vakarų šalis gali būti nulemtas investicijų saugumo. Kitas dalykas - mokestinės sistemos skirtumai, mokestinės lengvatos. Trečias dalykas - prognozuojamumas. O tai susiję su rizikų valdymu ir verslui yra labai svarbus dalykas ir netgi lemiamas faktorius. Lietuvoje to prognozuojamumo, pastovumo stinga, todėl investuoti nėra labai saugu. Dar svarbu - pelno mokestis. Kai kurie mūsų verslininkai dirba Lietuvoje per Estiją, nes ten neapmokestintas reinvestuojamas pelnas.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder