Irena Degutienė: iš energetinės izoliacijos padės išsivaduoti tik konrektūs projektai

"Viena skaudžiausių sovietinio palikimo dalių yra ta, kad mūsų valstybė iki šiol neturi realios energetinės rinkos ir yra esmingai priklausoma nuo Rusijos išteklių. Konkrečiai tai ypač pajutome nuo Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, kai Lietuva apie pusę valstybei reikalingos elektros energijos buvo priversta importuoti iš Rusijos, kadangi vis dar nesame prisijungę prie Vakarų Europos elektros energijos sistemos.

Išsivaduoti iš tokios situacijos padėtų tik konkretūs infrastruktūriniai projektai, ir pirmiausiai - elektros tiltai su Lenkija bei Švedija ir, žinoma, naujos regioninės atominės elektrinės statyba. Be abejo - ir plečiant alternatyvios energijos šaltinių išteklių plėtrą Lietuvoje", - sakė I. Degutienė.

Lietuvos parlamento vadovė pabrėžė, kad, įgyvendindami naujos atominės jėgainės projektą, turime atlikti "namų darbus" - susitarti su strateginiu investuotoju ir aiškiai nusistatyti techninius naujos jėgainės parametrus.

"Pradėję parengiamuosius darbus, iš karto deklaravome siekį, kad šis projektas sustiprintų Europos Sąjungos narių Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos energetinį saugumą. Tačiau, kai tik Lietuva paskelbė savo aiškią poziciją dėl naujos branduolinės jėgainės statybos ir pradėjo konsultacijas su kaimynėmis, Rusija ir Baltarusija taip pat paskelbė planus šalia mūsų valstybės statyti savo atomines jėgaines.

Šiandien negalime tiksliai pasakyti, ar šie Rusijos ir Baltarusijos projektai statomi ant realaus pagrindo, ar tai tik geopolitiniai manevrai, siekiant stabdyti mūsų energetinius planus, tačiau įvairūs viliojantys signalai, ypač iš Rusijos pusės, jau siunčiami mūsų kaimynams", - sakė I. Degutienė.

Seimo pirmininkė atkreipė dėmesį, kad Rusija šiandien kaimyninėms šalims siūlo pirkti elektros energiją iš planuojamos statyti Kaliningrado atominės elektrinės arba kitokia forma bendradarbiauti šiame projekte.

"Gerbsime kaimynų pasirinkimą, kad ir koks jis bus, tačiau tikimės, kad, vertinant konkuruojančius projektus Lietuvoje ir Kaliningrado srityje, bus atsižvelgta ne tik į realų Rusijos pasiūlymų ekonominį pagrindą, bet ir įvertinta visa geopolitinė veiksmų logika. Juk energetika - neatskiriama politikos ir geopolitikos dalis.

Lietuva siekia pastatyti atominę jėgainę, kuri būtų regioninė ir todėl unikali visoje Europos Sąjungoje, o jos valdymas būtų paremtas europinio verslo modeliu. Tuo tarpu Rusijoje verslas ir politika yra neatskiriamai susiję, o energetikos sektorius - itin politizuotas", - sakė Lietuvos parlamento vadovė.

Seimo pirmininkė klausė, kas gali garantuoti, kad Rusijoje pasikeitus politinėms nuotaikoms vieną dieną kaimynams ir projekto partneriams nebus pradėtos taikytos panašios energetinio spaudimo formos, kaip buvo taikoma Ukrainai ar Baltarusijai?

"Tokia geopolitinio spaudimo forma iš dalies galima laikyti ir niekaip nesibaigiantį naftotiekio "Družba" remontą, dėl kurio nukenčia ne tik Lietuva, bet ir "Mažeikių naftą" valdanti Lenkijos kompanija "PKN Orlen", - sakė I. Degutienė.

Parlamento vadovės teigimu, Lietuvos ir Lenkijos elektros "tiltas" yra geopolitiškai labai svarbus infrastruktūrinis projektas.

"Būtent ši jungtis užtikrintų galimybę Lietuvai ištrūkti iš posovietinės energetinės erdvės ir prisijungti prie Vakarų Europos elektros perdavimo sistemos. Dėkojame mūsų kaimynams lenkams, kad šis projektas įgauna pagreitį", - pažymėjo Seimo pirmininkė.

I. Degutienė pabrėžė, kad dujų sektorių Lietuva pradeda reformuoti pagal naujas Europos Sąjungos nuostatas, kuriomis siekiama stiprinti energetinę rinką ir siaurinti monopolijų įtaką.

"Mūsų tikslas - įgyvendinti ES siūlomą visiško atskyrimo principą, pagal kurį energetinių išteklių gamyba ir transportavimu negalėtų užsiimti ta pati bendrovė. Šios nuostatos įgyvendinimas Lietuvai neabejotinai leistų efektyviau plėtoti energetinį savarankiškumą stiprinančius projektus - suskystintų dujų terminalą, dujotiekio jungtį su Lenkija. Juk patys suprantate, kaip sunku, esant dabartinei situacijai, derėtis su "Gazprom" valdoma įmone dėl energetinių projektų, kurie mažintų to paties "Gazprom" įtaką Lietuvoje", - sakė parlamento vadovė.

Seimo pirmininkė pažymėjo būtinybę Europos Sąjungos lygmeniu remti kiekvieną sprendimą, kuris suteiktų pranašumo ir keltų Bendrijos galią derybose su energetinių išteklių tiekėjais.

"Viena iš tokių priemonių - dujų sektoriaus liberalizavimas ir abipusiškumo principo taikymas. Pagal jį, kuriant bendrą Europos Sąjungos vidaus energetikos rinką, Bendrijos kompanijoms taikomi veiklų atskyrimo principai analogiškai turi galioti ir išorės kompanijoms, siekiančioms investuoti į Europos Sąjungos energetikos rinką. Paprasčiau sakant, turime siekti vienodų verslo sąlygų tiek Europos Sąjungai, tiek ir Rusijai", - sakė I. Degutienė ir kaip geros praktikos pavyzdį pateikė Ukrainą, kuri nusprendė įsitraukti į Europos energijos bendriją ir taip priartinti savo dujų ūkį prie europietiškų taisyklių.

Dar vienu svarbiu žingsniu siekiant energetinės nepriklausomybės Seimo pirmininkė pavadino idėją steigti bendrą Europos Sąjungos dujų įsigijimo agentūrą.

"Kitas svarbus žingsnis būtų tai, ką savo iniciatyvoje siūlo Europos Parlamento pirmininkas Ježis Buzekas (Jerzy Buzek) ir buvęs Europos Komisijos pirmininkas Žakas Deloras (Jacques Delors) - įsteigti bendrą Europos Sąjungos dujų įsigijimo agentūrą, kuri apribotų energetinių išteklių tiekėjų galimybes įgyvendinti diskriminacinę kainų politiką. Įsiklausykime į šį pasiūlymą, kuris yra labai reikšmingas ir turintis aiškią perspektyvą. Tuo pačiu Lisabonos sutartyje įrašytas solidarumo energetikoje principas įgautų realų turinį", - sakė I. Degutienė.

Lietuvos parlamento vadovės nuomone, ši mūsų energetinė strategija dar nėra įgavusi realaus kūno, tačiau ji nubrėžia aiškias energetines gaires, kuriomis turėtume vadovautis ateityje.

Joje dalyvauja Lenkijos parlamento delegacija, vadovaujama Senato pirmininko Bogdano Borusevičiaus (Bogdan Borusewicz), Ukrainos Aukščiausiosios Rados delegacija, vadovaujama pirmininko Volodimiro Litvino, kiti užsienio svečiai. Lietuvos Seimo delegacijai vadovaus I. Degutienė.

Sesijos dalyviams savo sveikinimus atsiuntė Europos Parlamento pirmininkas Ježis Buzekas (Jerzy Buzek) ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Į Vilnių susirinkę trijų šalių parlamentarai diskutuoja apie Rytų ir Vidurio Europos energetinio saugumo perspektyvas. Sesijoje taip pat ketinama aptarti Asamblėjos 2009 metų Liublino sesijos metu priimtų nutarimų įgyvendinimą, kitus Lietuvai, Lenkijai ir Ukrainai aktualius klausimus.

Trišalė Asamblėja įsteigta 2005 metais Lucke, siekiant paremti eurointegracinius procesus Ukrainoje bei sustiprinti trišalio Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos bendradarbiavimo parlamentinę dimensiją.