Investavimas į akcijas: trumpojo ir ilgojo laikotarpių perspektyvos

Investavimo ekspertai išskiria dvi pagrindines bangas, kurias sukelia trumpalaikiai rinkų svyravimai: per didelė euforija ir psichologinis prislėgtumas. Pastarieji metai, kai investuojantieji į akcijas kur kas dažniau prarasdavo dalį investuotų lėšų nei pasiekdavo norimą investicinę grąžą – puikus antrosios bangos pavyzdys. Tai atskleidžia ir 2011 m. antrą pusmetį daugiau nei 10 proc. kritęs pasaulio akcijų indeksas MSCI World, kuris privertė ne vieną investuotoją atsisakyti turėtos investavimo strategijos ar tiesiog nustoti investuoti – žiūrėti į raudonus skaitmenis tikrai nėra lengva. Tačiau ir vertinti investavimo naudą remiantis vien tokiu laikotarpiu nevertėtų – jau šių metų pradžioje minėtas indeksas vėl pakilo 10 proc. 

„Jei investuotojas į akcijas orientuojasi į trumpąjį laikotarpį, jis tampa labiau pažeidžiamu rinkų veikėju, nes susiduria su investavimo raudonumais, kai akcijų vertė krenta. Tai tiesiog galima pavadinti spekuliavimu – siekiama trumpalaikės naudos, išnaudojami trumpalaikiai svyravimai ir prisiimama daugiau rizikos. Tačiau jei jis laikosi nuoseklaus investicinio plano, portfelio pokyčius inicijuoja pagrįstai, o ne vedamas emocijų, tampa ilgojo laikotarpio investuotoju ir gali džiaugtis žalių rinkų teikiamais rezultatais. Pastarieji investuotojai laimi, nes orientuojasi į ilgalaikį investavimą, o statistika rodo, kad keliasdešimties metų grąža dažniausiai yra teigiama“, – teigia Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas, „DNB investicijų valdymas“ generalinis direktorius.

Specialistai teigia, kad investuotojai į akcijas turėtų įvertinti ilgalaikius rezultatus žvelgdami į kur kas ilgesnį laikotarpį, nes įsigiję bendrovės akcijų itin nepalankiu metu patiria rimtų psichologinių išbandymų ir pasiduoda tipiniams trumparegiškumo veiksmams: parduoda, kai akcijos smarkiai krenta, o grįžta atgal, kai kainos jau yra pakilusios. Toks žingsnis vertintinas kaip nepamatuotas pasidavimas rinkų nuotaikoms ir yra viena didžiausių bei nuostolingiausių investuotojų klaidų.

Pasak Š. Ruzgio, investuotojui į akcijas neturėtų labai smarkiai rūpėti kintančios rinkų sąlygos, jei jis investuoja ilguoju laikotarpiu, nes trumpalaikiai pokyčiai neturi reikšmės ilgalaikiam rezultatui. Tarkime, minėtasis MSCI World indeksas nuo 1970 m. pakilo daugiau nei 13 kartų, o vidutinė metinė grąža siekė 6,3 proc. Panašūs procesai pastebimi ir besivystančių šalių rinkose: jų svyravimai yra didesni, tačiau istoriškai ilguoju laikotarpiu atneša šiek tiek didesnę grąžą. Jų indeksas MSCI Emerging Markets antrą 2011 m. pusmetį krito dvigubai daugiau nei pasaulio indeksas, tačiau šiais metais jo grąža yra beveik dukart didesnė.

„Rinkų svyravimus atspindi ir antros pakopos pensijų fondai – po krizės buvo labai gerų laikotarpių, kurie jau kompensavo daugumos fondų vertės sumažėjimus. Svarbiausia yra nesustoti investuoti per nuosmukius, nes po to einantys pakilimai ypač daug prisideda prie vertės didėjimo. Dėl pervedimų sumažinimų jau kelis kartus, dažniausiai būtent didžiausio kainų nuosmukio laikotarpiais, pensijų fondai, deja, negalėjo maksimaliai pelningai išnaudoti šių svyravimų“, – sako Š. Ruzgys.

Besiruošiantiems investuoti į akcijas ilguoju laikotarpiu patariama apsvarstyti galimybę rinktis ilgalaikę periodinio investavimo strategiją. Pasitelkus tokią strategiją galima ne tik nepatirti nuostolių, tačiau ir džiaugtis padidėjusia turimų aktyvų verte. Remiantis Vokietijos DAX indeksu, žmogus, investavęs į akcijas dalimis, kas mėnesį per 2007–2011 m. laikotarpį galėjo gauti bent 10–15 proc. investicijų grąžą. Periodinis investavimas gali būti tinkamas pasirinkimas tiems investuotojams, kurie norėtų sumažinti riziką ir turėti mažiau svyruojantį investicinį portfelį. Akcijų rinkai stiebiantis jie galbūt turės kiek mažesnį pelną, tačiau tokia strategija ir gerokai sumažins maksimalius praradimus smunkant kainoms.