Institucijų pertvarka kelia aistras

Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktas Lietuvos ekonomikos tyrimas rodo, kad nuolat besikeičiantys įstatymai ir nepastovi mokestinė aplinka verčia šalies įmones veiklą perkelti į užsienį. Kaip vieną pagrindinių tokio sprendimo priežasčių verslininkai įvardija ir didelį Lietuvos biurokratijos lygį.

Vyriausybė ėmėsi realių biurokratijos mažinimo priemonių. Ūkio ministerijos užsakymu jau parengtas juridinių subjektų priežiūrą atliekančių institucijų veiklos konsolidacijos planas. Jam jau pritarė ir Vyriausybės strateginis komitetas.

Tačiau šalies verslininkai, skirtingai nei būtų galima tikėtis, ėmė ne džiūgauti, o nuogąstauti dėl planuojamų pertvarkų. Esą kontroliuojančios institucijos yra ne tik našta įmonėms, bet ir atvirkščiai - užtikrina veiklos sąlygas legaliam verslui, gina vartotojų teises bei kt.

Parengtam konsolidacijos planui kritikos negailėjo ir Klaipėdos pramonininkų asociacijos nariai, susitikę su jį parengusios bendrovės atstovais.

Pertvarka truks kelerius metus

Šiuo metu Lietuvoje yra 68 ūkio subjektus kontroliuojančios bei prižiūrinčios institucijos. Jų konsolidacijos planą rengusios bendrovės "Civitta" atstovo Kęstučio Jovaišo teigimu, dažniausiai minėtų institucijų veikla nesidubliuoja.

"Tačiau problema ta, kad jų veikla tarpusavyje nėra subalansuota bei įmonėse vieną po kito patikrinimus atlieka vis kita institucija. Skiriasi ir kontroliuojančių institucijų dydis bei darbuotojų kompetencija. Vienur dirba penki žmonės, kitur - trys tūkstančiai. Taip pat šiose įstaigose investicijos į darbuotojų kvalifikaciją skiriasi kelis kartus", - pažymėjo K. Jovaiša.

Numatoma, kad verslą kontroliuojančios valstybinės institucijos visiškai turėtų būti pertvarkytos po 2-3 metų. Mat beveik visų jų veiklą reglamentuoja įstatymai, tad būtina keisti ir galybę teisės aktų. Planuojama, kad įgyvendinus minėtą konsolidacijos planą kontroliuojančių institucijų skaičius šalyje gali sumažėti beveik perpus.

"Siūlome išskirti 12 verslo priežiūros sričių ir kiekvienoje jų nuo vienos iki keturių sumažinti kontroliuojančių institucijų skaičių. Apie įstaigose dirbančių žmonių skaičiaus mažinimą šiuo metu nėra kalbama", - sakė K. Jovaišas.

Trūksta išsamesnės analizės

Uostamiesčio įmonių vadovų nuomone, verslą kontroliuojančių įstaigų konsolidacijos planas parengtas skubotai, tad kyla grėsmė, jog gali prasidėti nesuvaldomas valstybės pamatų griovimo procesas.

"Per daug skubotai viskas daroma. Planas parengtas per du mėnesius, - teigė "Klaipėdos Smeltės" generalinis direktorius Rimantas Juška. - Taip pat nėra garantijų, kad bus spėta įgyvendinti sistemos pertvarką iki Seimo rinkimų, o išrinkta nauja politinė valdžia pradėtų darbų nesustabdys bei neįsivyraus dar didesnis chaosas."

"Trūksta išsamesnės analizės, kodėl verslą kontroliuojančios institucijos turėtų būti jungiamos taip, kaip siūloma. Daugelio įstaigų svoriai, reikšmė net negali būti lyginami", - sakė KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža.

"Atrodo, kad planas pradėtas rengti iš viršaus. O reikėtų atvirkščiai - iš apačios, išnagrinėjus, su kokiomis didžiausiomis problemomis susiduria verslininkai. Atrodo, kad jei kontroliuojančių institucijų ir sumažės, naudos nelabai bus", - pažymėjo bendrovės "Klaipėdos vanduo" generalinis direktorius Leonas Makūnas.

"Ne tik našta"

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidento Gedimino Rainio teigimu, verslininkai labiausiai baiminasi mechaniško jų veiklą prižiūrinčių valstybinių įstaigų sujungimo.

"Nėra viskas taip paprasta. Dažnai įmonių priežiūrą vykdančios valstybinės institucijos ne tik kontroliuoja verslininkus, bet ir priima įvairius (ūkio subjektų veiklą) reglamentuojančius sprendimus. Šios institucijos ne tik našta įmonėms, bet ir atvirkščiai - jos užtikrina veiklos sąlygas legaliam verslui, gina vartotojų teises. Tad mechaninis suplakimas net ne dviejų, o keturių ar daugiau funkcijų gali atnešti pakankamai žalos, - sakė G. Rainys. - Taip, svarbu, kad būtų išvengta funkcijų dubliavimo. Antra vertus, daugelis institucijų funkciškai yra labai atsiskyrusios. Pavyzdžiui, transporto sistemoje veikia civilinės aviacijos, geležinkelių, kelių transporto ir saugios laivybos inspekcijos. Nors jas visas jungia vienas žodis "transportas", nesunku suprasti, kad jos kontroliuoja visiškai skirtingas transporto rūšis. Todėl verta diskutuoti, ar jas reikia jungti į vieną, ar ne."

LPK viceprezidento nuomone, verslininkai taip pat nerimauja, kad kontroliuojančių įstaigų konsolidacija bus atlikta ministerijų kabinetuose, neatsižvelgus į jų siūlymus ar pageidavimus.

"Baiminamasi, kad nenutiktų taip, kaip nutiko su uosto naudojimo taisyklėmis. Tąkart sėdint kabinetinėje dykumoje ir galvojant tik apie gamtinių dujų terminalą, taisyklės buvo pakeistos pamiršus, kad į uostą atplaukia ir kitokio tipo laivai, vykdoma kita krova", - teigė G. Rainys.