Ingrida Šimonytė apie vyriausybės siūlomą mokesčių pertvarką: mane labai nuvylė

„Visus pasiūlymus, kurių daliai pritariu, daliai – nepritariu ir nesuprantu jų prasmės, galima buvo pateikti gerokai anksčiau nekuriant iliuzijos apie mūsų laukiančią esminę mokesčių reformą, apie kurią tiesiai šviesiai kalbėjo Valstiečių ir žaliųjų sąjunga savo rinkiminėje programoje“, – sako Seimo narė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė komentuodama Vyriausybės pristatytą  mokesčių pertvarkos planą. Apie planuojamus mokesčių pakeitimus – žurnalistės Mildos Vilikanskytės pokalbis su Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nare Ingrida Šimonyte ir SEB banko prezidento patarėju Gitanu Nausėda.BNS nuotr.

– Lietuvos banko valdybos primininkas Vyriausybės pristatytą mokesčių pertvarką pavadino gera įžanga, nes kol kas ji  nesprendžia  esminių problemų. Pone Nausėda, kaip jūs vertinate šiandien pristatytą mokesčių planą?

G. Nausėda: Jei sakoma, kad čia įžanga, baugina tas niekada nesibaigiantis procesas. Galima suprasti, kad reforma bus kažkada vėliau. Reiškia, mūsų verslas turi būti pasiruošęs ir 2019, ir 2020 metais kažko laukti. Klausimas – ko laukti ir kaip planuoti savo veiklą? Mano manymu, geriau būtų atlikti tikrąją mokesčių  reformą, jei tik tam yra politinės valios. Ir padaryti tą reikėtų kaip galima aiškiau, skaidriau, greičiau. Verslo sąlygų pastovumo požiūriu norėtųsi, kad vieną kartą tie pertvarkymai baigtųsi ir būtų galima normaliai gyvent. Šiandien mes to pasakyti  negalime. Paties premjero lūpomis skamba, kad štai praeiname pirmąjį etapą, o ateityje dar visko gali būti. Galbūt bus ir naujų mokesčių, gal ir apie progresinius mokesčius pakalbėsime.

– Pirmiausia rūpinamasi skurstančiais, vėliau žadama kalbėti apie viduriniąją klasę?

G. Nausėda: Skurstančiais rūpintis reikia visą laiką, bet šiuo atveju skurstančiųjų gelbėjimas yra selektyvus, nes skurstančiais laikomi tie, kurie uždirba 380 eurų. Gaunantys šiek tiek daugiau ir sunkiai suduriantys galą su galu paliekami nuošalyje, manoma, kad jiems nelabai reikia ką nors gerinti bent jau šiame etape. Apskritai kalbant, siūlomos pertvarkos gal ir sudaro palankų požiūrį, bet tarpusavio prieštaravimai, nenuoseklumas ir aiškaus vektoriaus nebuvimas kelia tam tikrą nusivylimą.

– Ponia Šimonyte, ar jūs pasigedote ambicijos šiame plane? Susidaro įspūdis, kad pagrindinė Vyriausybės kovos su skurdu priemonė – neapmokestinamo pajamų dydžio sulyginimas su minimalia mėnesine alga ir viskas esą gerai išsispręs. Ką apie tai manote?

I. Šimonytė: Mane labai nuvylė. Visų pirma todėl, kad reikėjo tiek daug laiko šiems pasiūlymams paruošti. Visus pasiūlymus, kurių daliai pritariu, daliai – nepritariu ir nesuprantu jų prasmės, galiama buvo pateikti gerokai anksčiau nekuriant iliuzijos apie mūsų laukiančią esminę mokesčių reformą, apie kurią tiesiai šviesiai kalbėjo Valstiečių ir žaliųjų sąjunga savo rinkiminėje programoje. Kalbant apie NPD padidinimą – gerai, didiname jį iki minimalios algos. O kas toliau? Kaip toliau didinti žmonių pajamas, nes tas instrumentas tiesiog ima ir išsisemia. Jau nekalbu apie žmones, gaunančius  vidutinę algą. Jie iš dabar pasiūlytų pakeitimų negauna nieko, išskyrus didesnes šildymo sąskaitas. Net tie patys taip garsiai reklamuojami vaiko pinigai. Jeigu kas nors į tai dėmesingiau pasižiūrėtų, pamatytų, kad didžiajai daliai dirbančių tėvų jokio skirtumo nuo dabar esančios situacijos nebus. Nes tai, ką dirbantys tėvai dabar gauna per papildomą NPD, tuos pačius 30 eurų už vaiką gaus iš valstybės. Kokia prasmė iš viso tą dviratį sukti? Dabar Vyriausybė atsisakė prieš tai deklaruoto principo, kad visi vaikai vienodi ir už visus reikia mokėti tuos pačius vaiko pinigus. Tačiau kai pamatė, kad kai kurios daugiavaikės šeimos liks nuskriaustos, tuomet atsirado papildomų dalykų – vaikų amžius, pajamos, vaikų skaičius ir t.t. Pakeitimai apauga iš esmės ta pačia dabar galiojančia išmokų už vaikus tvarka. Tai dėl ko yra daromas visas šitas keitimas? Ką norime tuo pasiekti? Jei norime pasiekti, kad mažai uždirbantys žmonės galėtų išnaudoti papildomą NPD, kai pagrindinis NPD šitaip sparčiai didėja, tam yra būdų – pavyzdžiui, vadinamasis neigiamas mokestis ir kitos priemonės, kurios leistų padėti būtent jiems, neverčiant visos sistemos aukštyn kojomis. Nes kai įsigilini ir pamatai, kas yra siūloma, aiškėja, kad dabartinės lengvatos arba kažkokios išmokos yra sudedamos į vieną dėžutę, perrišamos raudonu kaspinu ir pateikiamos kaip nauja parama.

– Koreguojami ir PVM tarifai. Atsisakoma lengvatinio 9 procentų tarifo, atsiranda 5 ir 15 procentų  tarifai. Pagal dabartinį planą nuo kitų metų šildymui bus taikomas 15 procentų PVM tarifas. Pone Nausėda, ar jums neatrodo, jog gali baigtis taip, kad Vyriausybė bus priversta numatyti šildymui 5 procentų tarifą, nes 9 procentų nebelieka, o 15 procentų Seimas nepalaikys?

G. Nausėda: Gali taip atsitikti. Dar klausimas, ar kas nors, kas gerai žaidžia šachmatais, nenumatė tokios šio klausimo baigties. Bet gali atsitikti ir taip, kad bus 15 procentų. Perėjus nuo 9 iki 15 procentų PVM tarifo, šildymo kainų didėjimas bus tikrai jaučiamas. Reikia pripažinti, kad šitos PVM tarifų lentynėlės – 5 ir 15 procentų buvo sugalvotos tam, kad būtų įmanoma įforminti štai tokį savotišką kompromisą: lengvata šildymui yra taikoma, bet de facto PVM tarifas didesnis. Manau, tai pusinis sprendimas. Kaip ir dėl viešbučių paslaugų. Visi matome, kad Europoje yra labai nedaug valstybių, kurios turi standartinį tarifą ir yra labai daug valstybių, kurios apgyvendinimo paslaugoms viešbučiuose taiko labai nedidelius tarifus. Numatytas 15 proc. PVM tarifas yra kompromisas, kuris šiuo atveju nei vienos pusės nepadaro laiminga. Tada kyla klausimas – kokie šių pakeitimų tikslai? Ar su arbatos šaukšteliu visur įdėti cukraus gabalėlį, ar vis dėlto daryti mokesčių reformą? Jei mokesčių reformos nedarome, taip ir pasakykime: kosmetika baigėsi, pasipudravome veiduką, atrodome gražiau ir tuo viskas baigėsi. O dabar keliami lūkesčiai, kad dar kažkas bus.

– Premjeras ir finansų ministras prakalbo, kad kitais metais bus galima pagalvoti apie grįžimą prie 18 procentų PVM tarifo. Ponia Šimonyte, kaip vertinate tokias galimybes?

I. Šimonytė: Jei Vyriausybės planuose yra numatyta grįžti prie 18 proc. pagrindinio PVM tarifo, kuo aš labai abejoju, 15 proc. lengvatinis tarifas atrodys labai komiškai, nes jo skirtumas nuo pagrindinio bus labai mažas. Kam tada apie tai kalbėti? Ar jūs nežinote, ką daryti toliau? Gal tada susilaikykite, likite prie 9 procentų lengvatinio tarifo ir nekelkite chaoso. Žinome, kad yra labai dideli įsipareigojimai, dideli pažadai didinti pajamas biudžetinių įstaigų darbuotojams, kurių atlyginimai ilgą laiką įšaldyti. Taip pat ir dėl kitų išmokų, mokamų iš valstybės biudžeto. Manau, kad kai kurios Vyriausybės žinutės yra teikiamos labai nepagalvojus.

– Ar PVM tarifo paskirstymas yra logiškas? Mažiausias – t.y 5 proc. tarifas taikomas transportui, knygoms, kai tuo tarpu mažesnį tarifą galima būtų taikyti kažkokioms būtiniausioms, kad ir maisto prekėms? Nes šildymas ir maisto prekės žmonėms kainuoja daugiausiai.

I. Šimonytė: PVM mokesčio lengvatos turi labai sudėtingą transmisijos mechanizmą. Jos į galutinį kainų sumažėjimą vienareikšmiškai persikelia tik tada, kai mes kalbame apie reguliuojamas kainas – taip yra su šildymu. Jei PVM didinamas, reiškia kaina didės ir atvirkščiai. Tuo tarpu su kitomis prekėmis ir paslaugomis, kai prekės kainą nustato paklausos ir pasiūlos santykis, vis tiek kaina nusistovės ten, kur bus paklausos ir pasiūlos santykis. Įmanoma, kad kurį laiką kaina nukris, tačiau ilgainiui ta pusiausvyra juda, žmonių pajamos, paklausos spaudimas didėja ir mes matome, kad iš tiesų tos lengvatos nėra. Todėl pasipriešinimas brangiai kainuojančioms lengvatoms, tokioms kaip maisto produktai, iš esmės tuo ir motyvuojamas. O dėl PVM lengvatos knygoms – ar 9 proc. ar 5, fiskalinis efektas yra nedidelis. Efektas kainoms taip pat bus labai nedidelis. Jei apskritai bus.

– Pone Nausėda, ar jūs šiuose pakeitimuose matote kažką teigiamo šalies ekonomikai, žmonėms?

G. Nausėda: Negalima neigti, kad noras padidinti NPD iki minimalios mėnesio algos yra mokestinės naštos palengvinimas mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms. Kaip pagerinti kitų žmonių padėtį? To galima būtų pasiekti didinant tą sumą, iki kurios apskritai NPD mechanizmas yra taikomas. Šiuo metu tai yra 1000 eurų. Latvija, vykdydama savo mokesčių reformą, numatė būtent šio dydžio nuolatinį didinimą iki 2020 metų, tuomet jis Latvijoje sudarys apie 2000 eurų. Tuo tarpu pats NPD Latvijoje yra mažesnis nei Lietuvoje. O kalbant apie galimybę taikyti standartinį 18 proc. tarifą, reikia pabrėžti, kad tuomet mes palaidosime bet kokias galimybes sumažinti darbo mokesčių naštą, apie kurią mes vakarais pasekame pasakas samdomiems darbuotojams. Nes negali padaryti stebuklų ir vienu metu mažinti tiesioginius ir netiesioginius mokesčius bei tuo pačiu tilpti į fiskalinės drausmės reikalavimus.