Į pašalpų mokėjimo pertvarką pajūris žiūri atsargiai

"Projektas numatytas vykdyti trejus metus, o tada įstatymų leidėjai turėtų apsispręsti, ar perduoti visoms savivaldybėms socialinės piniginės paramos teikimą kaip savarankišką funkciją, ar ne", - ateities planus aiškino Lina Burbaitė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pavaduotoja.

Kokios savivaldybės prie pertvarkos prisijungs nuo kitų metų, lieka nežinoma: "Jau kuris laikas su jomis yra kalbamasi, vertinami jų žmogiškieji ištekliai, tačiau kol nebus galutinai apsispręsta, ar šios savivaldybės tikrai jungiasi prie eksperimento, jas įvardinti būtų nekorektiška."

Griežtesnė kontrolė

Naujoji sistema padeda savivaldybėms paramą skirstyti geriau, efektyviau kontroliuoti jos gavėjus, o ministerijai leidžia griežčiau kontroliuoti valstybės biudžeto lėšas.

Tokią kontrolę vykdo jau daugiau kaip mėnuo po savivaldybes važinėjanti ir informaciją renkanti Socialinės pagalbos tarnyba. Ji yra sudaryta iš Lietuvos darbo biržos, Valstybinės darbo inspekcijos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistų.

Grupės nuveiktas darbas bus apvainikuotas po rinkimų, spalio pabaigoje, paskelbus 10 savivaldybių, kurios neatsakingai elgiasi su lėšomis, skirtomis socialinei paramai, sąrašą.

Kol kas dalyvauti neketina

Šiuo metu projekte dalyvaujančios Šilalės, Akmenės, Raseinių, Radviliškio ir Panevėžio rajonų savivaldybės džiaugiasi pasiektais rezultatais. Tuo tarpu pajūrio savivaldybės didelio entuziazmo jungtis prie pertvarkos nerodo - jos žada dar palaukti.

Pavyzdžiui, tiek Palangos miesto, tiek Kretingos rajono savivaldybės kol kas jungtis prie projekto neketina. Kretingos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Danutė Blagnienė pasakojo, kad ketinama palaukti dar metus.

"Kol kas nusprendėme neskubėti pasimokę iš savo patirties. Šiek tiek daugiau nei prieš 10 metų dalyvavome panašiame projekte. Tada mums neliko pinigų išmokoms, ir į tai niekas neatsižvelgė, likome skolose", - teigė savivaldybės atstovė.

Nors Socialinės pagalbos tarnyba pajūrio savivaldybėse dar neapsilankė, patekti į "juodąjį sąrašą" nebijoma. Palangos miesto savivaldybės Socialinės rūpybos skyriaus vedėja Genutė Kavarzienė sakė: "Bijok nebijojęs. Socialinės paramos gavėjų skaičius mažėja, todėl tikimės, kad tarp nepažangiausių neatsidursime."

Kritika ministerijai

Uostamiesčio savivaldybė prisiimti funkcijos savarankiškai teikti socialinę paramą remtiniems asmenims taip pat neketina.

"Dalyvavome pasitarime tarp didžiųjų Lietuvos savivaldybių ir kol kas sistemos keisti neketiname. Didelėms savivaldybėms sunkiau jungtis prie tokio projekto, yra daugiau niuansų, - pasakojo Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė.

- Stebime situaciją ir bandome tvarkytis atlikdami dabartines savo funkcijas, daryti tai, ką galime įgalioti pagal įstatymus: stebime žmogaus finansinę padėtį, vykdomas operacijas. Jei turime pagrįstų įtarimų, informuojame patį asmenį ir informaciją apie jį perduodame Mokesčių ar Darbo inspekcijai."

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia Gumuliauskienė jungtis prie projekto taip pat nemato reikalo.

"Gyventojai yra gerai aprūpinti darbo vietomis, mūsų savivaldybei netenka daug lėšų, skirtų socialinei paramai. Manome, kad ir nebūdami pilotine savivaldybe turime griežtai prižiūrėti bei tikrinti asmenis, gaunančius paramą. Žinoma, tam reikia ir žmogiškųjų išteklių, seniūnijose dirba vos po vieną socialinį darbuotoją, tačiau darome, ką galime. Norėčiau pakritikuoti ir Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kuri pati gana vangiai reaguoja į mūsų teikiamus pasiūlymus", - Vilniaus kritikuoti nebijojo valdininkė.